Biologinis senėjimas yra sudėtingas ir neišvengiamas procesas, vykstantis dėl genetinių polinkių ir aplinkos veiksnių derinio. Nors mokslas nuolat gilina supratimą apie šiuos mechanizmus, vis dar ieškoma atsakymų, kas iš tiesų lemia senėjimą, o kas yra tik jo pasekmė.
Kas lemia biologinį senėjimą?
Pagrindiniai biologiniai kūno pokyčiai, siejami su senėjimu, apima telomerų – apsauginių chromosomų galų dangtelių – trumpėjimą. Šis procesas lemia, kad ląstelės nebegali efektyviai dalytis ir atsinaujinti. Kiti svarbūs veiksniai yra oksidacinis stresas, sisteminiai uždegimai, silpninantys imuniteto funkciją, hormonų lygio mažėjimas ir kamieninių ląstelių funkcijos suprastėjimas.
„Visi šie procesai kiekvieno žmogaus organizme vyksta nevienodu greičiu, todėl mūsų biologinis amžius, nusakantis žmogaus kūno sistemų būklę, ne tik nesutampa su užfiksuotu pase, bet ir gali gerokai skirtis nuo kitų žmonių, priklausančių tai pačiai amžiaus grupei. Vieni svarbiausių faktorių šiam skirtumui – gyvenimo būdas ir aplinka, ne vien tik genetika“, – aiškina sveikatingumo specialistas M. Bulbovas.
Kaip išmatuoti ir pagerinti biologinį amžių?
Norint įvertinti savo kūno sistemų būklę ir apytikslį biologinį amžių, rekomenduojama vertinti telomerų ilgį, uždegimo, oksidacinio streso bei medžiagų apykaitos žymenis, taip pat hormonų lygį. Galima atlikti ir su senėjimu susijusius genetinius testus. Vis dėlto, pasak M. Bulbovo, svarbiausia ne tik išmatuoti šiuos rodiklius, bet ir žinoti, kaip juos paveikti, kas juos gerina ar blogina.
„Kalbant apie kūno senėjimo lėtinimą arba ilgaamžiškumą, verta pabrėžti, kad visų pirma kalbame ne tik apie gyvybinių, bet ir kokybinių kūno funkcijų palaikymą. Šį principą gerai nusako mintis: „Svarbu ne tik pridėti metų prie gyvenimo, bet ir gyvenimo prie metų“. Juk iš tiesų norime ne tik ilgai gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti geresnės sveikatos ir gyvybingumo“, – teigia specialistas.
Gyvenimo būdas – galingiausias „vaistas” nuo senatvės
Nors biologinio senėjimo priežasčių kol kas visiškai panaikinti neįmanoma, mokslas yra aiškiai įvardinęs veiksnius, kurie spartina šiuos procesus. Daugelis lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar hipertenzija, ilgą laiką laikytos neišvengiamomis senėjimo pasekmėmis, šiandien vis dažniau vadinamos ne senatvės, o gyvenimo būdo ligomis. Tinkamos mitybos, fizinio aktyvumo ir kokybiško poilsio derinys yra kol kas galingiausias vaistas, kokį tik mokslas yra atradęs.
„Reikia suprasti, kad nors geriausias efektas pasiekiamas ilgą laiką vartojant šį „vaistą“, pozityvūs pokyčiai, pakoregavus gyvenimo būdą, galimi net žiloje senatvėje. Todėl sakydami, „Man tai jau per vėlu“, daugelis vyresnio amžiaus žmonių iš tiesų praleidžia galimybę drastiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę“, – pabrėžia M. Bulbovas.
PSO rekomendacijos ilgaamžiškumui
Svarbu laikytis ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų: per savaitę planuoti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos (greito ėjimo, bėgimo, važiavimo dviračiu ir t. t.) bei porą kartų per savaitę į treniruotes įtraukti jėgos pratimus. Taip pat patariama vengti alkoholio ir tabako, tinkamai maitintis, ugdyti gebėjimą valdyti stresą. Itin svarbus ir miego bei poilsio režimas – rekomenduojama kasnakt miegui skirti bent 7–8 valandas, gultis ir keltis tuo pačiu metu.
Daugiau nei vien kūno masės indeksas
Dažnas su senėjimu siejamas faktorius yra riebalinės kūno masės augimas. Tačiau, anot M. Bulbovo, kūno masės indeksas (KMI) ir bendra kūno masė (svoris) yra klaidinantys rodikliai, jei jie nėra vertinami kartu su riebalų, ypač besikaupiančių ant vidaus organų, kiekiu. „Įrodyta, kad padidėjus riebalų kiekiui, ypač ant vidaus organų ir pilvo srityje, išauga širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir tam tikrų vėžio rūšių vystymosi rizika. Kūno riebalų perteklius taip pat prisideda prie svarbų vaidmenį senėjimo procese vaidinančio oksidacinio streso ir uždegimų formavimosi. Negana to, kūno riebalų perteklius gali trukdyti gamintis ir funkcionuoti hormonams, pavyzdžiui, sveiką senėjimą palaikančiam testosteronui ir estrogenui“, – teigia treneris.
Šiuolaikinės technologijos ir savęs pažinimas
Fizinę kūno būklę ir lėtinių ligų rizikas taip pat atspindi tokie rodikliai kaip ramybės pulsas, kraujo spaudimas, maksimalus deguonies pasisavinimo efektyvumas. Įvertinti juos ir stebėti pažangą šiandien yra daug paprasčiau dėl sparčiai besivystančių išmaniųjų įrenginių. „JAV neseniai kūno duomenų stebėjimo srityje revoliuciją sukėlė neinvazinis bioskeneris „Evolt 360“, kuris duomenis realiuoju laiku siunčia į vartotojo išmanųjį telefoną. Tad informaciją apie kūno kompozicijos pokyčius ir kūno būklę galima sekti nuolat“, – apie inovacijas kalba M. Bulbovas.
Vieno bendro žymens viso kūno sistemų efektyvumui ar biologiniam amžiui matuoti nėra, lygiai taip pat nėra ir vieno universalios stebuklingos piliulės. Todėl tiek matavimai, tiek intervencijos, siekiant atitolinti senatvę ir kuo ilgiau išlaikyti kūną jauną bei funkcionalų, turi būti įvairios ir individualizuotos.
Motyvacija keistis ir džiaugtis gyvenimu
Dažnai žmonės į savo sveikatą atsigręžia tik patyrę traumą ar užklupti ligos. Baimė ir išgąstis yra stiprūs motyvatoriai. Visgi rūpinimasis sveikata, savo kūno pažinimas ir jo rodiklių sekimas turėtų tapti neatsiejama kiekvieno dienos dalimi. Tik taip galima ilgiau džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu ir jį patirti visa jėga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.