Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologė Loreta Mikšėnaitė pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus organizmas geba prisitaikyti prie jam įprasto kraujospūdžio. Dėl šios priežasties ilgą laiką jis gali būti tiek itin aukštas, tiek žemas, o žmogus net nepastebės jokių ryškesnių negalavimų.
Kardiologė ragina kiekvieną bent kartą per mėnesį pasimatuoti savo kraujospūdį, net ir tuos, kurie jaučiasi puikiai. O jaučiantys tam tikrus negalavimus, žinoma, turėtų kraujospūdį sekti atidžiau ir matuoti jį dar dažniau. Normalus kraujospūdis, kaip teigiama, yra tada, kai sistolinis (viršutinis) skaičius siekia 120, o diastolinis (apatinis) – 80.
Kam dažniau būdingas žemas kraujospūdis?
Žemesnis kraujospūdis dažniau pasitaiko tarp moterų, jaunesnių nei 30 metų. Tai nulemta fiziologijos ir paprastai jokių negalavimų jos nejaučia.
„Dažniausiai tai būna lieknos ir aukštos moterys. Prie žemesnio kraujospūdžio jos būna pripratusios. Sistolinis kraujospūdis gali būti ir 100, o diastolinis – 70 ar net mažesnis, jei moteris puikiai jaučiasi, nieko daryti nereikia, tai nelaikoma patologija“, – nuramino L. Mikšėnaitė.
Žemo kraujospūdžio simptomai: neignoruokite pirmųjų signalų
Gydytoja teigia, kad dėl žemo kraujospūdžio pirmiausia ima trūkti jėgų: „Žmogus jaučiasi pavargęs, jam tingisi ką nors daryti. Nėra nuotaikos, nėra noro, jis geriau pagulės ir pailsės.“
Esant žymesniam kraujospūdžio pokyčiui, pasak L. Mikšėnaitės, jaučiami šie simptomai:
- Galvos svaigimas;
- Troškulys;
- Mirgėjimas arba migla akyse;
- Ryškiau jaučiamas širdies plakimas.
Kada žemas kraujospūdis tampa pavojingas?
„Kai kraujospūdis nukrinta ypač greitai, pasireiškia grėsmingiausias simptomas – trumpalaikis sąmonės netekimas. Žmogus alpsta, nes sutrinka galvos smegenų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu ir deguonimi. Alpimas mediciniškai dar vadinamas sinkope.
Paprastai ji trunka kelias sekundes, nes žmogui parkritus spaudimas automatiškai pakyla ir pagerėja kraujotaka galvos smegenyse. Jeigu sąmonės netekimas užtrunka ilgiau nei kelias sekundes arba pacientas po jo jaučiasi blogai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – akcentavo L. Mikšėnaitė.
Kada kreiptis į medikus ir kokios gali būti priežastys?
Kardiologė paaiškino, kad tais atvejais, kai jaučiami jau išvardyti simptomai ar kartojasi trumpi aptemimai akyse, derėtų neignoruoti organizmo signalų ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
„Reikia paieškoti kitų priežasčių. Tai gali būti mažakraujystės, elektrolitų balanso sutrikimo, endokrininės sistemos arba širdies ligų, infekcinių ligų, vaistų šalutinio poveikio, sumažėjusio kraujo tūrio (hipovolemijos), kai išgeriama mažai skysčių arba daug jų netenkama, pasekmė. Net nėštumo pirmas pasireiškimas gali būti žemas kraujospūdis“, – galimas priežastis vardijo L. Mikšėnaitė.
Karščio įtaka kraujospūdžiui ir smegenų aprūpinimas krauju
Daugelis yra girdėję, kad karšti orai turi įtakos kraujospūdžiui. Kardiologė patikslino, kad nebūtina patirti tiesioginės saulės kaitros – kraujospūdis gali sumažėti ir dėl ilgo buvimo tvankiame kambaryje.
„Organizmas pats reguliuoja kraujospūdį. Šią funkciją atlieka autonominė nervų sistema ir humoralinis mechanizmas: tam tikri receptoriai reaguoja į chemines medžiagas, koks yra kraujospūdis, kraujagyslių tonusas“, – teigė L. Mikšėnaitė.
Kardiologė paaiškino, kad per karščius žmogus gausiai prakaituoja, nes organizmas taip stengiasi atsivėsinti, atiduodamas perteklinę šilumą į aplinką.
„Dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, odos arterijos ir arteriolės (smulkios kraujagyslės). Jeigu žmogus stovi, daugiau kraujo susilaiko kojose. Sutrinka kraujo apytaka, todėl viršutinė kūno dalis nėra pakankamai aprūpinama krauju. Kai smegenims ima trūkti kraujo, pasireiškia žemo kraujospūdžio simptomai“, – išsamiai paaiškino L. Mikšėnaitė.
Ilgalaikio žemo kraujospūdžio pasekmės organams
Kai kraujospūdis išlieka žemas ilgą laiką, gali sutrikti įvairių vidaus organų veikla. Jautriausiai į kraujospūdžio pasikeitimus reaguoja smegenys, inkstai ir širdis.
„Jeigu smegenys nėra tinkamai aprūpinamos krauju, gali kristi darbingumas, sutrikti miegas, padidėti dirglumas, pasireikšti nerimas, galvos skausmas arba svaigimas. Dėl žemo kraujospūdžio galimi inkstų pažeidimai. Kai negeriama pakankamai skysčių, daug jų išprakaituojama, šlapimas pasidaro tamsus, jo yra mažai. Tai jau yra požymis, kad inkstai veikia blogai“, – perspėjo L. Mikšėnaitė.
Pasak gydytojos, jei virškinimo sistemai ima trūkti kraujo, pradingsta apetitas, gali atsirasti pykinimas. Kraujospūdžio svyravimai gali pakenkti ir širdies veiklai – ji ima tankiau plakti, gali kartotis skausmai širdies plote, atsirasti oro trūkumas.
„Dėl žemo kraujospūdžio gali pablogėti praktiškai bet kurio organo veikla. Bet kraujospūdžiui atsistačius, jei neįvyksta jokia katastrofa, organų veikla taip pat atsistato“, – nuramino kardiologė, pabrėždama, kad svarbiausia – laiku atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.