Pastarosiomis dienomis įtampos Artimuosiuose Rytuose vėl atsidūrė tarptautinės politikos dėmesio centre. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui regiono saugumo situacija smarkiai paaštrėjo, o pasaulio valstybės svarsto galimus tolesnius scenarijus. Diskusijos apie galimą sąjungininkų įsitraukimą pasiekė ir Lietuvą – šalies kariuomenės vadovybė neatmeta, kad tam tikromis aplinkybėmis mūsų valstybė galėtų prisidėti prie JAV veiksmų.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad teoriškai Lietuva galėtų padėti JAV vykdomoms operacijoms prieš Iraną. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tokie svarstymai kol kas yra tik hipotetiniai ir joks konkretus politinis sprendimas nėra priimtas.
„Manau, kad (pagalba – ELTA) galėtų būti ne vien karinėmis priemonėmis. Gali būti diplomatinės, ekonominės, informacinės, pagal poreikį. Tai gali būti palaikymas, gali būti ir mūsų teritorijos suteikimas (…) bombonešiams, naikintuvams, nes kai kurios šalys atsisakė ir žinom kurios. Sakyčiau, kad šioje vietoje tai yra aukštoji diplomatija ir Vyriausybės bei vadovų sprendimai. O kariuomenė remtų, jei toks būtų Lietuvos politinis sprendimas“, – LRT radijui teigė R. Vaikšnoras.
Tai reiškia, kad teorinis Lietuvos indėlis galėtų būti įvairus – nuo logistinės infrastruktūros ar teritorijos panaudojimo iki politinės ir diplomatinės paramos sąjungininkams. Tokie sprendimai visada priklauso ne nuo kariuomenės, o nuo valstybės vadovų ir Vyriausybės sprendimų, kurie priimami įvertinus tarptautinę situaciją ir Lietuvos interesus.
Kol kas Lietuva nėra gavusi oficialaus Jungtinių Amerikos Valstijų prašymo prisidėti prie operacijų. Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė yra pabrėžusi, kad tik gavus tokį kreipimąsi būtų pradėtos rimtos diskusijos su sąjungininkais. „Kol kas tokio prašymo neturime, ir žinoma, jeigu gautume tokį prašymą, kartu su kitais sąjungininkais jį svarstytume“, – sakė ji.
Geopolitinė įtampa regione kilo po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karinius veiksmus prieš Iraną, teigdami, kad tai susiję su Teherano branduolinės programos grėsme. Iranas į šiuos smūgius atsakė atakomis prieš JAV karinius objektus regione, o situacija Persijos įlankos regione tapo itin nestabili.
Tokio masto konfliktai dažnai įtraukia ne tik tiesiogiai kovojančias valstybes, bet ir jų sąjungininkes. NATO narės dažnai dalyvauja bendrose misijose ar teikia įvairią paramą – nuo logistinės infrastruktūros iki žvalgybos ar politinio palaikymo. Tačiau kiekvienu atveju sprendimai priimami individualiai, įvertinus nacionalinius interesus ir galimą riziką.
Lietuva jau turi patirties dalyvaujant tarptautinėse misijose. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos kariai yra dalyvavę operacijose Afganistane, Irake, Balkanuose bei įvairiose NATO ir Europos Sąjungos misijose. Tokia patirtis rodo, kad šalies kariuomenė yra pasirengusi veikti kartu su sąjungininkais, tačiau galutinis sprendimas visada priklauso nuo politinės valdžios.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad šiuolaikiniuose konfliktuose paramos formos gali būti labai įvairios. Tai nebūtinai reiškia tiesioginį karių siuntimą į konfliktinę zoną. Valstybės gali prisidėti suteikdamos bazes, infrastruktūrą, logistinius pajėgumus, žvalgybos duomenis ar diplomatinę paramą tarptautinėse institucijose.
Dėl šios priežasties diskusijos apie galimą Lietuvos vaidmenį Artimųjų Rytų konflikte kol kas lieka teorinio lygmens. Sprendimai priklausytų nuo kelių veiksnių – JAV prašymo, NATO partnerių pozicijos, tarptautinės teisės vertinimo ir pačios Lietuvos politinio sprendimo.
Kol kas oficiali Lietuvos pozicija išlieka atsargi: šalis stebi situaciją ir konsultuojasi su sąjungininkais, tačiau jokie konkretūs įsipareigojimai dėl galimo dalyvavimo operacijose prieš Iraną nėra paskelbti. Tokios diskusijos parodo, kaip globalūs konfliktai gali turėti politinį atgarsį net ir valstybėse, esančiose toli nuo pačių karo veiksmų zonos.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.