Audra dėl LRT įstatymo pataisų: J. Olekas ragina dialogui, visuomenė ruošia protestą

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos toliau kaitina aistras. Kol Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja ruošiasi balandį rengti protestą, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, vadovavęs darbo grupei, rengusiai šias pataisas, ragina iniciatorius sėsti prie derybų stalo, o ne rinktis protesto akcijas.

Seimo pirmininko pozicija: raginimai diskutuoti, o ne protestuoti

„Aš visada vertinu, kad žymiai geriau, kad galėtume susėsti ir susitarti. Prisiminkite tą vieną pirmųjų darbo grupės posėdžių, kai buvo ir Žurnalistų profesionalų asociacijos, ir LRT iniciatyvinės grupės žmonės. Mes kvietėme dalyvauti ir siūlyti, jei sakė mes nedalyvausime, mes paruošime geresnį. Dabar nedalyvavo, įstatymas yra, kito, geresnio – nėra ir mes vėl einame protestuoti“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

Politikas akcentavo, kad Seimas yra vieta, kur galima teikti pasiūlymus ir juos svarstyti. „Susėskime ir pakalbėkime, ką reikia pakeisti. (…) Seimas ir yra ta vieta, kur galima pateikti pasiūlymus ir balsuoti. Ar mes turime nuomonę, kad reikia kitaip? Juk pasiūlymai dėl valdybos įdiegimo yra bendri, kartu su opozicija, kuri dalyvavo ir siūlė tuos dalykus. Nesakau, kad tas įstatymas yra idealus arba kad nuomonės turi būti visiškai vienodos. Siūlykime ir svarstykime. Jeigu rasime gerų argumentų, kodėl galima kažką patobulinti – galime patobulinti. Jeigu tik einame ir degame laužus, sakome, kad čia viskas blogai – tada to sprendimo nėra“, – teigė J. Olekas. Vis dėlto, paklaustas, ar pats kviesis protesto iniciatorius pokalbiui, Seimo pirmininkas atsakė: „Pagalvosiu“.

Kas keisis LRT įstatyme? Pagrindinės pataisų gairės

Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomi esminiai pokyčiai. Viena svarbiausių naujovių – visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolikos visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai.

Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas. Nuo 2028-ųjų numatoma įvesti naują valdymo organą – Valdybą, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdybos atsakomybė apimtų strategijos įgyvendinimą, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.

Projekte palikta ir šiuo metu galiojanti nuostata, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau Taryba galėtų pati pasirinkti balsavimo būdą – atvirą ar slaptą. Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Ankstesni bandymai ir žurnalistų bendruomenės reakcija

Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.

Verta priminti, kad pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime jau siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tuomet opozicijai registravus šimtus pasiūlymų, svarstymas parlamente užsitęsė, o projekto priėmimas neįvyko. Pirminiame projekte buvo siūloma slaptai balsuoti skiriant ir atleidžiant LRT vadovą, taip pat sudaryti galimybę atleisti jį išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos, tam reikėjo daugiau nei pusės Tarybos narių balsų.

Šis pirminis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai ir platinta peticija.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 2 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *