Augant įtampai Rytų Europos regione, kaimyninių valstybių oro erdvėje vis dažniau fiksuojami nepažymėti bepiločiai orlaiviai, keliantys susirūpinimą dėl saugumo. Reaguodama į tai, Lietuva aktyviai ieško sprendimų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas su Ukrainos gynybos ministru aptarė būdus, kaip sumažinti tokių incidentų, kurių šaltinis – vykstantys kariniai veiksmai, riziką.
Bendradarbiavimas siekiant išvengti incidentų
Ministras R. Kaunas, viešėdamas Ukrainoje, pabrėžė diplomatinio dialogo svarbą. Susitikimo metu buvo detaliai aptarti naujausi bepiločių orlaivių įvykiai, paveikę ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines Latviją bei Estiją. „Su Ukrainos gynybos ministru aptarėme naujausius incidentus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kalbėjome apie tai, kaip reikėtų bendradarbiauti, kad tokių incidentų, kylančių dėl Rusijos kaltės, nebūtų arba jie būtų kuo labiau minimalizuoti“, – teigė Robertas Kaunas, aiškiai nurodydamas pagrindinį šių įvykių kaltininką.
Ministras taip pat akcentavo, kad bepiločių orlaivių įskridimai yra tiesioginė Rusijos pradėto karo pasekmė. „Visi puikiai suprantame, kad Ukraina ginasi, kad ji yra užpulta Rusijos, ir kad tokių incidentų nebūtų, jeigu Putinas šiandien sustabdytų karą. Jis tą gali padaryti, tačiau to nedaro“, – pridūrė R. Kaunas, atkreipdamas dėmesį į Rusijos atsakomybę už destabilizaciją regione.
Gynybos pramonės pažanga – kelias į efektyvesnę gynybą
Be saugumo incidentų aptarimo, ministrai žengė didelį žingsnį į priekį stiprindami bendradarbiavimą Lietuvos ir Ukrainos gynybos pramonės srityje. Ši sritis yra itin svarbi, Ukrainai ginantis nuo agresoriaus ir kuriant pažangias technologijas, kurios domina ir Vakarų šalis.
„Manau, kad pasistūmėjome ženkliai į priekį, nors tai nėra baigtinis procesas. Gynybos pramonė Ukrainoje vystosi itin sparčiai. Tai leidžia Ukrainai efektyviai gintis ir kartu suteikia technologijų, kurių nori visas pasaulis, įskaitant Lietuvą. Apie tai su ministru diskutavome ir tikiu, kad radome teisingus kelius, kaip efektyviai judėti į priekį ir bendradarbiauti šioje srityje“, – teigė R.
Kaunas, pabrėždamas abipusę naudą ir strateginę partnerystę.
Nerimą keliantys dronų incidentai Lietuvoje ir regione
Šios diskusijos vyko neatsitiktinai. Visai neseniai, pirmadienio naktį, Varėnos rajone įvyko incidentas, kuomet sprogo ir nukrito dronas. Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie įvykį tarnybos sužinojo tik popiet. Nors sprogmenų nerasta, kariuomenės atstovai neatmeta galimybės, kad jų galėjo būti. Premjerė Inga Ruginienė antradienį patikino, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas buvo ukrainiečių. Incidento vietoje dirbusi policija baigė apžiūrą ir surinko galimai nukritusio drono nuolaužas.
Lietuva – ne vienintelė susidūrusi su tokiais iššūkiais. Ankstyvą trečiadienio rytą pranešta ir apie iš Rusijos pusės atskridusį droną, kuris atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje. Tą pačią dieną skelbta ir apie iš Rusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskridusį ir sprogusį droną. Estijos ir Latvijos pareigūnų teigimu, abu bepiločiai, tikėtina, buvo ukrainietiški, ir šie įvykiai sutapo su Ukrainos dronų atakomis prieš Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje.
Praeities pamokos: pasikartojantys oro erdvės pažeidimai
Tokie incidentai nėra naujiena Lietuvos istorijoje. Pernai liepos pabaigoje policija jau informavo apie į šalį iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį su pritaisytu sprogstamuoju užtaisu, kuris buvo rastas Jonavos rajone esančiame poligone. Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d., kuomet šalies oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Nors tarnybų teigimu, tuomet dronas tiesioginio pavojaus nekėlė, šie įvykiai iliustruoja nuolatinę būtinybę stiprinti oro erdvės kontrolę ir gynybą.
Dronų įskridimo incidentai rodo nuolatinę regiono saugumo padėties sudėtingumą ir akcentuoja tarptautinio bendradarbiavimo, ypač su karo niokojama Ukraina, svarbą. Tik koordinuotais veiksmais ir stiprinant gynybos pajėgumus galima efektyviai reaguoti į kintančias grėsmes ir užtikrinti Baltijos šalių bei viso regiono stabilumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.