Europos Komisija (EK) oficialiai kreipėsi į Lietuvos institucijas, siekdama gauti išsamių paaiškinimų, kaip Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo įstatymo pataisos užtikrins Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatų laikymąsi. Šis žingsnis rodo didėjantį Briuselio dėmesį viešųjų transliuotojų nepriklausomumui ir skaidrumui visoje Europos Sąjungoje.
EK reikalauja skaidrumo ir atsakomybės
Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen, atsakinga už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją, atsakė į du Lietuvos europarlamentarų kreipimusis. Jos laiške nurodoma, kad „Komisija paprašė Lietuvos valdžios institucijų pateikti paaiškinimus, kaip bus užtikrintas Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsnio laikymasis, taip pat nurodyti atitinkamų teisės aktų pakeitimų ar kitų iniciatyvų įgyvendinimo terminus ir pateikti išsamesnę informaciją.“ Šis reikalavimas akcentuoja būtinybę Lietuvai detaliai pagrįsti siūlomas pataisas ir įrodyti jų atitiktį europiniams standartams.
Europos Parlamento nariai Dainius Žalimas, Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Paulius Saudargas ir Virginijus Sinkevičius dar gruodį kreipėsi į EK, išreikšdami susirūpinimą dėl siūlytų įstatymo pataisų, kuriomis buvo siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Pastaraisiais metais tokios pataisos buvo itin kontroversiškos, o bandymai jas priimti susidūrė su opozicijos pasipriešinimu, įskaitant vadinamąją filibusterio taktiką, kai įstatymo projektui buvo registruojami šimtai pasiūlymų, siekiant vilkinti priėmimą.
Kas numatyta ES žiniasklaidos laisvės akte?
Europos žiniasklaidos laisvės aktas yra esminis dokumentas, siekiantis apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomumą. Jo penktasis straipsnis aiškiai numato, kad sprendimai dėl visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovų atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti „tinkamai pagrindžiami ir gali būti priimami tik išimtiniais atvejais“. Be to, jame pabrėžiama, kad vadovai turėtų būti skiriami „remiantis skaidriomis, atviromis, veiksmingomis ir nediskriminacinėmis procedūromis“.
Aktas tvirtai konstatuoja: „Valstybės narės užtikrina, kad visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovo arba valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūromis būtų siekiama užtikrinti visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų nepriklausomumą.“ Šios nuostatos yra kertinės, siekiant apsaugoti viešuosius transliuotojus nuo politinio spaudimo ir užtikrinti jų objektyvumą bei tarnavimą visuomenės interesams.
Naujausi siūlymai Seime ir Europos Komisijos stebėsena
Šiuo metu Lietuvos Seime vėl svarstomi nauji LRT valdysenos pakeitimai. Naujausiame projekte numatyti LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai, apimantys netinkamą funkcijų vykdymą, viešojo intereso pažeidimą, šiurkščius pareigų pažeidimus ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą. Tačiau siūloma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą, o balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Būtent dėl šių naujausių pataisų minėti europarlamentarai į EK kreipėsi jau trečiąjį kartą, signalizuodami apie nuolatinį susirūpinimą. Europos Komisija patvirtino, kad ir toliau „atidžiai stebės žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėtį visose valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, tiek Europos žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimo kontekste, tiek rengdama metinę Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą“. Tai reiškia, kad Lietuvos veiksmai, susiję su LRT valdymu, bus atidžiai vertinami tarptautiniu mastu, o bet kokie nukrypimai nuo ES principų gali sulaukti griežtų klausimų iš Briuselio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.