Bulvės – daugelio lietuvių mitybos raciono pagrindas ir nuolatinis diskusijų objektas. Viena vertus, jos gausios vitaminu C, kaliu, fosforu ir geležimi. Kita vertus, jose yra nemažai angliavandenių, kuriuos populiarios dietos linkusios riboti. Tačiau ar tikrai turime baimintis šios daržovės?
Bulvių maistinė vertė: angliavandeniai – ne priešas, o energijos šaltinis
Medikai pabrėžia, kad angliavandenių baimintis nereikia, nes jie yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Ypač naudingi intensyvaus fizinio krūvio metu, angliavandeniai įsisavinami ir virškinami greičiau nei baltymai ar riebalai, todėl puikiai tinka greitam pasistiprinimui.
Visgi svarbu prisiminti, kad dideli bulvių kiekiai gali staigiai pakelti gliukozės lygį kraujyje. Pastebėję cukraligės vystymąsi, gydytojai dažnai pataria keisti mitybą, įskaitant ir bulvių vartojimo korekcijas.
Gydytojų įspėjimai: kodėl lietuviui sunku atsisakyti bulvių?
Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis atkreipia dėmesį į stiprų lietuvių prisirišimą prie bulvių. „Labai dažnai patariame pacientams atsisakyti bulvių arba sumažinti jų kiekį. Matyti, kad bulvė lietuviui yra šventas dalykas, dažnas savo mitybos be jų negali įsivaizduoti. Kai pasakai žmogui, kad turėtų valgyti mažiau bulvių, jam kojas pakerta. Tarsi kitų maisto produktų nebūtų”, – anksčiau yra sakęs gydytojas.
Be to, bulvių naudingumas priklauso ir nuo jų paruošimo būdo. Aliejuje keptos bulvės, palyginti su orkaitėje keptomis, turi žymiai mažiau maistinių medžiagų ir yra kaloringesnės.
Paruošimo būdas keičia viską: nuo bulvių košės iki keptų bulvių
Patiekalo kaloringumą ir poveikį sveikatai ženkliai lemia ne tik bulvės, bet ir įvairūs pagardai bei padažai. Bulvių košę dažnai gardiname sviestu ar grietine, o tai smarkiai padidina jos kaloringumą.
„Žmogus nepastebi ir maisto gamybos būdo. Reikia suprasti, kad bulvių košė nėra tas pats, kas virta bulvė“, – anksčiau yra sakęs gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.
Kasdienė bulvė: poveikis kraujospūdžiui, smegenims ir kūno svoriui
Jei bulves valgote beveik kasdien, tikriausiai svarstote, kaip tai veikia jūsų organizmą.
Pasak dietologų, reguliarus bulvių vartojimas, laikantis tam tikrų sąlygų, gali net sumažinti kraujospūdį. Svarbiausia – valgyti ne keptas bulves, vartoti nedaug druskos ir derinti jas su mažai sočiųjų riebalų turinčiu maistu. Teigiamą poveikį kraujospūdžiui lemia bulvėse esančios skaidulos ir kalis, kurie yra gyvybiškai svarbūs širdies veiklai.
Nors bulvėse yra cholino – maistinės medžiagos, reikalingos smegenų veiklai – jo kiekis yra per mažas, kad patenkintų rekomenduojamą paros normą, todėl tikėtis didelės įtakos smegenų darbui vien iš bulvių neverta.
Tiems, kurie rūpinasi savo kūno linijomis, svarbu žinoti, kad viena vidutinio dydžio bulvė turi apie 168 kalorijas. Prie kasdienio raciono pridėjus vieną bulvę ir nieko daugiau nekeičiant, per du mėnesius galima priaugti apie kilogramą. Tačiau čia svarbi mitybos visuma. Bulvės suteikia sotumo jausmą, todėl gali padėti kontroliuoti porcijų dydį ir apetitą, galiausiai sumažinant bendrą suvartojamų kalorijų kiekį ir prisidedant prie svorio kontrolės.
Išvada: saikas ir teisingas paruošimas – raktas į sveiką bulvių vartojimą
Kasdien suvalgyti bulvę gali būti sveika, tačiau lemiamą vaidmenį atlieka tai, kaip bulves paruošiate ir kuo jas pagardinate. Subalansuota mityba ir atidus požiūris į gaminimo būdus padės mėgautis šia tradicine daržove be jokios žalos sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.