Nors diabeto kontrolės priemonių prieinamumas Lietuvoje ženkliai pagerėjo, kai kurių pacientų poreikiai vis dar nėra visiškai patenkinami. Seimo Sveikatos reikalų komiteto spaudos konferencijoje konsultantė diabetu sergantiesiems A. Adomaitytė pabrėžė, kad sveikatos priežiūros institucijoms dar reikia pasistengti.
Išmaniosios technologijos ir sutaupyti milijonai
Lietuvoje šiuo metu registruota virš 8 tūkst. sergančiųjų I tipo cukriniu diabetu. Džiugu, kad pusė jų – apie 4 tūkst. pacientų – ligos kontrolei jau naudoja išmaniąsias technologijas, tokias kaip nuolatiniai glikemijos jutikliai. Ši tendencija yra ne tik patogesnė ir efektyvesnė pacientams, bet ir finansiškai naudinga valstybei.
„Vienas toks pacientas per metus valstybei sutaupo apie 2000 eurų sveikatos priežiūros išlaidų. Tai yra didžiulis ekonominis efektas, paskaičiuotas Europos Sąjungos mastu“, – akcentavo A. Adomaitytė, pabrėždama išmaniųjų sprendimų privalumus.
Kam vis dar reikalingos diagnostinės juostelės?
Tačiau ne visiems pacientams išmaniosios technologijos tinka ar yra prieinamos. Kita dalis sergančiųjų, pavyzdžiui, alergiški jutiklių klijams, teflonui ar plastikui, vis dar priversti gliukozės kiekį kraujyje stebėti diagnostinėmis juostelėmis. Štai čia ir iškyla problema – esamas juostelių kompensavimas yra nepakankamas.
„Deja, turime pastebėti, kad net vaikams, kurie gauna 150 diagnostinių juostelių per mėnesį, šis juostelių kiekis yra dvigubai mažesnis nei minimalus, reikalingas bent minimaliai kontrolei užtikrinti“, – teigė A. Adomaitytė.
Endokrinologų rekomendacijos aiškios: glikemiją reikia matuoti prieš ir po kiekvieno valgio, taip pat bent 3 kartus nakties metu. Tai reiškia, kad minimalus matavimų skaičius per parą turėtų būti nuo 8 iki 10. Todėl per mėnesį prireiktų mažiausiai 300 diagnostinių juostelių. Toks pat kiekis reikalingas ir sergantiesiems II tipo diabetu, kurie gydomi daugkartinėmis insulino injekcijomis ir turi lygiai taip pat atidžiai stebėti bei koreguoti savo gliukozės lygį.
Ministerijos atsakas: didesnės kompensacijos
Atsižvelgdama į šiuos poreikius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė apie didesnes kompensuojamųjų priemonių apimtis, įsigaliojusias nuo liepos 1 d. Šie pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų, o jų įgyvendinimui bus skirta daugiau nei 2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
- Suaugusiems asmenims nuo 24 metų, sergantiems I tipo cukriniu diabetu ir naudojantiems tik diagnostines juosteles, kompensuojamų juostelių skaičius per metus augs nuo 900 iki 1200 (t. y. iki 100 juostelių per mėnesį).
- Asmenims nuo 24 metų, sergantiems II tipo cukriniu diabetu ir vartojantiems insuliną, kompensuojamų juostelių skaičius dvigubėja – iki 600 per metus (iki 50 juostelių per mėnesį).
- Insulino švirkštiklių adatos, anksčiau kompensuotos tik vaikams, dabar bus kompensuojamos ir suaugusiems pacientams, sergantiems I arba II tipo cukriniu diabetu – po 1 adatą per parą.
Ar to pakanka?
Nors ministerijos žingsniai yra teigiami ir rodo didėjantį dėmesį diabetu sergančiųjų poreikiams, A. Adomaitytė pabrėžia, kad vis dar yra kur tobulėti. „Tikrai labai norėtume, kad mūsų valdžios institucijos atsižvelgtų ne tik į popierinę diagnozę, bet ir į realią sveikatos būklę bei gydymo metodus, reikalingus vienai ar kitai ligai. Diabeto rūšių šiai dienai yra priskaičiuojama virš 30-ies. Mes paminėjome tik dvi pagrindines, labiausiai paplitusias diabeto rūšis“, – reziumavo konsultantė, kviesdama įvertinti individualius ir sudėtingus diabeto valdymo niuansus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.