Pradžia: gyvybiškai svarbūs, tačiau nuvertinti
Selenas ir cinkas – tai mikroelementai, kurių organizmui reikia itin mažai, tačiau be jų sutrinka subtili medžiagų apykaitos, imuninės sistemos ir ląstelių apsaugos pusiausvyra. Šie du elementai yra gyvybiškai svarbių procesų dalis: selenas saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, o cinkas užtikrina sklandų imuninės sistemos darbą. Nors jų svarba dažnai nuvertinama, jie yra būtini gerai sveikatai, darbingumui ir puikiai savijautai.
Selenas – ląstelių apsaugos skydas ir skydliaukės ramstis
Selenas yra neatsiejama selenoproteinų – fermentų, saugančių organizmą nuo laisvųjų radikalų – dalis. Ypač svarbios glutationperoksidazės neutralizuoja agresyvias deguonies jungtis, apsaugodamos ląstelių membranas, genetinę medžiagą ir lipidus nuo oksidacinių pažeidimų. Tai esminis mechanizmas, padedantis išvengti uždegimų, širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat galbūt ir neurodegeneracinių procesų. Be to, selenas atlieka svarbų vaidmenį skydliaukės medžiagų apykaitoje. Jo trūkumas gali ne tik silpninti imunitetą, bet ir sukelti vangumą bei sulėtėjusią medžiagų apykaitą. Seleną turintys baltymai taip pat dalyvauja pažeistų ląstelių struktūrų atkūrime, kas svarbu ląstelių senėjimo ir vėžio prevencijai.
Cinkas – imuniteto dirigentas ir gyvybinių procesų variklis
Kol selenas saugo ląsteles, cinkas užtikrina, kad jos tinkamai funkcionuotų. Cinkas dalyvauja tūkstančiuose fermentų ir baltymų, reguliuodamas daugybę biocheminių procesų: nuo DNR sintezės ir ląstelių dalijimosi iki žaizdų gijimo. Pakankamas cinko kiekis ypač svarbus imuninei sistemai. Jis aktyvina T ląsteles, reguliuoja antikūnų gamybą ir padeda riboti uždegimus. Trūkstant cinko, imuninės ląstelės nebegali tiksliai atlikti savo funkcijų – infekcijos gyja lėčiau, uždegimai būna sunkesni, o lėtinių ligų rizika didėja. Cinkas taip pat netiesiogiai apsaugo nuo oksidacinio streso, stabilizuodamas ląstelių membranas ir mažindamas uždegimą skatinančių signalinių medžiagų gamybą.
Galingas duetas: seleno ir cinko bendradarbiavimas
Selenas ir cinkas puikiai papildo vienas kitą. Abu veikia antioksidantiškai, tačiau skirtingais lygmenimis. Selenas tiesiogiai neutralizuoja laisvuosius radikalus, o cinkas stiprina fermentus ir baltymų struktūras, kurios gali būti pažeistos oksidacinio streso. Vieno iš jų trūkumas silpnina visą apsaugos sistemą, todėl subalansuotas abiejų mikroelementų kiekis yra gyvybiškai svarbus.
Kiek ir kam reikia šių gyvybiškai svarbių mikroelementų?
Suaugusiesiems rekomenduojama kasdien suvartoti 60–70 mikrogramų seleno ir 8–14 miligramų cinko, priklausomai nuo lyties ir gyvenimo situacijos. Poreikis gali padidėti patiriant stresą, sergant infekcijomis, nėštumo metu, laikantis veganiškos mitybos ar sergant lėtinėmis žarnyno ligomis. Seleno rasite žuvyje, kiaušiniuose, mėsoje, braziliškuose riešutuose ir grūdų produktuose. Cinko gausu mėsoje, sūryje, viso grūdo produktuose, ankštinėse kultūrose ir riešutuose.
Seleno ir cinko trūkumo pasekmės: neatpažinti signalai
Seleno trūkumas gali pasireikšti raumenų silpnumu, dažnesnėmis infekcijomis, o kraštutiniais atvejais – širdies raumens pažeidimais. Cinko trūkumas sukelia odos pakitimus, prastą žaizdų gijimą, skonio pojūčio sumažėjimą, plaukų slinkimą ir polinkį sirgti infekcijomis. Šie simptomai dažnai klaidingai priskiriami kitoms priežastims, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šių mikroelementų pakankamą kiekį mityboje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.