Aukštą arba vidutinį streso lygį patiria apie du trečdalius Lietuvos gyventojų, atskleidžia naujausias tyrimas. Šį tyrimą, parengtą kartu su Vilniaus universitetu, inicijavo mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“. Ekspertai teigia, kad šiandienos spartus gyvenimo tempas daro didžiausią įtaką mūsų savijautai, tačiau vos keli paprasti kasdieniai įpročiai gali padėti kontroliuoti įtampą ir pagerinti emocinę būklę.
Nors per metus aukštą arba vidutinį stresą patiriančių gyventojų skaičius Lietuvoje šiek tiek sumažėjo (nuo 69 proc. iki 66 proc.), bendras streso lygis vis dar išlieka aukštas. Tyrimas atskleidžia, kad gyventojai, patiriantys didelį stresą, dažniau susiduria su emocinės sveikatos iššūkiais, įskaitant padidėjusią depresijos ir nerimo sutrikimų riziką.
Be to, aukštas streso lygis siejamas su socialiniais ir elgesio pokyčiais. Didesnę įtampą jaučiantys asmenys dažniau skundžiasi vienišumu, patiria socialinės izoliacijos riziką ir yra linkę mažiau palaikyti artimus santykius su šeimos nariais. Tyrimo duomenimis, net 37 proc. žmonių, patiriančių aukštą streso lygį, išgyvena stiprų vienišumą, o patiriantys žemą streso lygį vieniši jaučiasi vos 3 proc. gyventojų. Įdomu ir tai, kad žemesnis streso lygis taip pat siejasi su mažesne socialinių tinklų priklausomybės rizika, ypač tarp 45–54 metų amžiaus grupės atstovų, kurie saikingiau naudojasi internetu.
Kas sukelia stresą ir kada jis tampa problema?
Stresas dažnai suvokiamas kaip neigiamas reiškinys, tačiau iš tiesų tai yra natūrali ir net būtina organizmo reakcija, padedanti mobilizuoti jėgas, sutelkti dėmesį ir efektyviau įveikti iššūkius, teigia tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė. Problemų kyla tuomet, kai streso mūsų gyvenime būna per daug arba padidėja jo intensyvumas.
„Kartais reakcija į tam tikrą situaciją būna per stipri ir ima mums trukdyti.
Pavyzdžiui, stiprus nerimas prieš viešą kalbėjimą gali sukelti fizinius simptomus – drebulį, balso virpėjimą. Jei žmogus ilgą laiką nuolat susiduria su iššūkiais ir neturi galimybės atsitraukti bei atgauti jėgų, organizmas ilgainiui išsenka. Tokia būsena gali lemti tiek emocinį, tiek fizinį nuovargį“, – pastebi ji.
Vienas pagrindinių šiandieninio streso šaltinių – greitas gyvenimo tempas ir nuolatinis skubėjimas, kai jaučiame spaudimą suspėti atlikti vis daugiau užduočių. „Įtampą kasdienybėje kelia ir technologijų nulemtas nuolatinio prisijungimo jausmas, kai net po darbo valandų tikriname elektroninius laiškus, socialinius tinklus, atsakome į darbo žinutes. Tai trukdo atsitraukti nuo streso šaltinių ir pailsėti“, – teigia psichologė.
Kaip efektyviai valdyti stresą?
Pasak I. Truskauskaitės, vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių metodų stresui valdyti yra kvėpavimas. Sąmoningas, lėtas kvėpavimas, kai iškvėpimas ilgesnis už įkvėpimą, padeda suaktyvinti organizmo atsipalaidavimo mechanizmus. Reguliariai praktikuojant tokį kvėpavimą, galima ilgainiui padidinti atsparumą stresui ir išmokti geriau reaguoti į įtemptas situacijas.
„Svarbi ir ilgalaikė prevencija. Judėjimas, nesvarbu, ar tai būtų bėgimas, sportas ar net paprastas vaikščiojimas, padeda sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį organizme. Taip ne tik sumažiname įtampą, bet ir iškrauname susikaupusį stresą“, – pataria ekspertė.
Atkurti jėgas leidžia ir sąmoningas poilsio planavimas. Rekomenduojama į kasdienį grafiką įtraukti valandas be jokių griežtų planų, kai laikas skiriamas tik spontaniškam poilsiui ir asmeniniams poreikiams – skaitymui, mėgstamai veiklai ar tiesiog buvimui su savimi.
„Tiesa, paradoksalu, bet net ir malonios veiklos gali tapti streso šaltiniu, jei jų suplanuojame per daug. Perkrautas laisvalaikis neleidžia organizmui visapusiškai pailsėti, todėl svarbu išlaikyti balansą tarp aktyvumo ir ramybės“, – priduria psichologė.
Šį tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. Apklausa, atlikta 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.