Elektrėnų savivaldybėje veikiantis Kazokiškių sąvartynas tapo pagrindine nerimo priežastimi tūkstančiams gyventojų. Dėl nepakeliamo kvapo, kuris pastaruoju metu pasiekė rekordinius lygius, savivaldybė antradienį popiet buvo priversta paskelbti ekstremaliąją situaciją. Šis žingsnis priimtas po to, kai keturi gyventojai kreipėsi į medikus dėl įtariamo taršos poveikio sveikatai, o vandenilio sulfido koncentracija aplinkos ore gerokai viršijo leistinas normas.
Nepaprasta tarša ir pasiektas rekordas
Elektrėnų rajono gyventojai jau kurį laiką skundžiasi sąvartyno skleidžiamais nemaloniais kvapais. Tačiau naktį iš pirmadienio į antradienį situacija buvo itin kritinė – vandenilio sulfido koncentracija ore visą naktį smarkiai viršijo numatytas normas, vienu metu pasiekdama net 175 mikrogramų kubiniame metre ribą. Tai žymiai peržengia leistinas ribas ir, pasak savivaldybės mero Gedimino Ratkevičiaus, „ši naktis buvo viršytas rekordas.“
Meras pabrėžė, kad „situacija yra negera, mes stebime leistinų normų viršijimus, jie labai dideli“. Savivaldybės duomenimis, nuo metų pradžios sieros vandenilio normos buvo viršytos jau 18 kartų, ir ne procentais, o kartais – nuo pusantro iki net 24 kartų, kas rodo didelį problemos mastą.
Gyventojų balsas ir savivaldybės veiksmai
Nemalonūs kvapai neapsiriboja vien sąvartyno apylinkėmis. Nors sąvartynas yra atokiau nuo pagrindinių gyvenviečių, jo skleidžiama smarvė pasiekia net Elektrėnų ir Vievio gyventojus. Meras G. Ratkevičius pats pripažino jaučiantis šiuos kvapus ir teigė, kad, jo nuomone, daugiau nei pusė savivaldybės gyventojų susiduria su šia problema. „Taip, aš irgi esu savivaldybės gyventojas, jaučiu asmeniškai“, – tvirtino jis.
Reaguodama į susidariusią situaciją, antradienį popiet posėdžiavusi komisija rekomendavo merui skelbti ekstremaliąją situaciją. Šiuo žingsniu tikimasi pritraukti daugiau valstybės institucijų, tokių kaip Visuomenės sveikatos centras, dėmesio. „Mums stinga Visuomenės sveikatos centro įsitraukimo, paraginsime labiau įsitraukti ne tik dėl stebėsenos, bet ir dėl rekomendacijų dėl sveikatos, apsisaugojimo nuo neigiamo poveikio“, – kalbėjo G.
Ratkevičius.
Sveikatos grėsmės ir institucijų įsitraukimo poreikis
Nepaisant to, kad antradienį popiet kenksmingų dujų normos jau buvo grįžusios į normos ribas, keturi gyventojai dėl taršos kreipėsi į gydytojus. Tai naujas ir nerimą keliantis faktas. Būtent gyventojų nusiskundimai sveikata gali būti viena iš esminių sąlygų, leidžiančių skelbti ekstremaliąją situaciją ir reikalauti valstybės įsitraukimo.
Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Edvardas Baleišis pasakojo, kad ilgą laiką buvo sunku įrodyti taršos ryšį su sąvartynu, nes smarvė dažnai atkeliaudavo naktį. Tačiau neseniai įrengtos naujos stotelės atskleidė tikrąjį taršos mastą. Pasak jo, gyventojų skundai dramatiški: „Negali langų praverti, dantis graužia ir panašiai.“
Kodėl problema tęsiasi? Galimos taršos priežastys
Pasak politiko E. Baleišio, per 19 metų sąvartynui ir gyventojų problemoms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio iš valstybinių institucijų. Žmonės dažnai nežino, kam skųstis. Jis teigia, kad dujas gali skleisti sąvartyno filtratas, įmonės „Energesman“ atliekos, po gaisro perkeltos į Kazokiškes, arba net pati dujų surinkimo sistema.
„Ten gali būti pažeidimai. Probleminių vietų yra daug, jie jas puikiai žino, bet nesusitvarko su šita situacija“, – sąvartyną valdančią įmonę „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (VAATC) kritikavo tarybos narys. Nors VAATC skelbė apie papildomą šiukšlių kaupo puršimą probiotikais ir spartinamą apdengimą, E. Baleišis akcentuoja, kad esant neigiamai temperatūrai naktį, ši priemonė tiesiog neveikia, nes bakterijos žūsta. Be to, jei problema susijusi su šiukšlių filtratu, bakterijos išvis negali padėti.
Išeitys ir ateities perspektyvos
Savivaldybės tarybos narys siūlo, kad ekstremaliosios situacijos skelbimas galėtų būti vienas iš efektyvių variantų, pritraukiantis valstybės institucijų dėmesį ir leidžiantis skirti papildomus išteklius. „Žmonėms, jų sveikatai daroma žala, ir ji nuolatinė, kiekvieną naktį: jei ne vienoje pusėje, tai kitoje“, – pabrėžė E. Baleišis.
Trečiadienį savivaldybės taryba balsuos už siūlymą Aplinkos apsaugos agentūrai naikinti sąvartyno taršos leidimą. Tačiau E. Baleišis abejoja, ar to bus gana: „Tai bus politinis pareiškimas, bet taršos leidimas dėl to nebus panaikintas“, – spėja jis. Prieš savivaldybės tarybos posėdį, gyventojai rengia ir piketą, siekdami atkreipti dėmesį į šią opią problemą.
Sąvartyną valdančios įmonės atsakas: pažadai ir planai
Nors politikai kalba apie taršos leidimo panaikinimą ar naujos vietos sąvartynui paieškas, sąvartyną valdanti įmonė „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (VAATC) parengė planą, kuriame numatytos priemonės nemalonių kvapų mažinimui Kazokiškių sąvartyno apylinkėse. Dalis jų, pasak įmonės, jau yra įgyvendinamos.
VAATC teigia, kad plane numatytos keturios pagrindinės kryptys: atliekų kvapų valdymas (įskaitant paviršiaus dengimą ir biodujų surinkimo plėtrą); naujai atvežtų atliekų tvarkymas; filtrato baseinų uždengimas bei technologinių įrenginių modernizavimas, siekiant sumažinti kvapų sklaidą.
„Dalis plane numatytų priemonių taikoma jau dabar, pavyzdžiui, dėl kvapų prevencijos sąvartyno paviršius kasdien purškiamas probiotikais (drono pagalba), papildomai planuojame pasitelkti kvapų kontrolės valdymo įrangą, kuri, purškiant specialų mišinį, mažintų kvapų plitimą už sąvartyno teritorijos ribų. Taip pat įsibėgėję ir spartinami sąvartyno kaupo uždengimo ir dujų surinkimo sistemos plėtros projektai“, – komentavo Elida Drapienė, VAATC vadovė.
VAATC pabrėžia, kad nuosekliai įgyvendinus šias priemones, problemos bus išspręstos. Numatoma, kad didžioji dalis darbų bus užbaigta iki 2026 metų pabaigos, tačiau gyventojai ir vietos politikai viliasi greitesnių ir efektyvesnių sprendimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.