Nejudrus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba ir lėtinis stresas – pagrindinės priežastys, kodėl vis jaunesniame amžiuje tenka susidurti su padidėjusia rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Visuomenėje dar mažai žinoma kardiologinė reabilitacija tampa esmine pagalbos priemone, padedančia atgauti širdies sveikatą ir grįžti į pilnavertį gyvenimą.
Su specialiste kalbamės, kas yra kardiologinė reabilitacija ir kodėl į šių specialistų rankas patenka anaiptol ne tik senjorai.
Širdies sveikata – gyvenimo būdo atspindys
Kardiologinės reabilitacijos patirties sukaupusios fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Kristinos Kazlauskienės credo: „Jei nori turėti tai, ko iki šiol neturėjai, pradėk daryti dalykus, kurių iki šiol nedarei“. Šį gyvenimo moto, pasak specialistės, daugelis galėtų pritaikyti ir savo širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatai.
Kitaip nei kai kurių kitų ligų atvejais, širdies ir kraujagyslių ligos itin priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo ir kasdienių įpročių. Mūsų širdies sveikata atspindi mitybos ir judėjimo įpročius, net ir patiriamo streso lygį. Būtent širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui patys galime padaryti apčiuopiamos įtakos.
„Su metais, ypač sulig 40, sveikata tampa svarbesnė nei patiriami gyvenimo malonumai. Esame priversti galvoti apie tai, ką valgome, ar sportuojame, koks mūsų gyvenimo būdas ir aplinka, kaip susitvarkome su stresu ir reaguojame į gyvenimo iššūkius. Prakaituoti atliekant sunkius pratimus – tikrai nėra tai, ką kiekvienas norėtume daryti, tačiau aš vis tiek mankštinuosi, nes suprantu, jog gyvenime yra tam tikrų dalykų, kuriuos patirti galiu tik įdėjusi pastangų. Tai galima pasakyti apie darbą, žmones ir vertybes, – atvirai sako K. Kazlauskienė, – Norėdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei skaudžių jų pasekmių, galime keisti savo gyvenimo būdą: pradėti aktyviau judėti: daugiau vaikščioti, bent 2–3 kartus per savaitę turėti intervalinę kardio treniruotę saugaus pulso ribose, keisti mitybos įpročius, reguliuoti padidėjusį kraujospūdį, pulsą, sekti ar nesergama cukriniu diabetu ir jį gydyti, reguliuoti kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, taip pat mažinti ir streso lygį“.
Reabilitologė šypsosi, kad kardiologinės reabilitacijos specialistai – optimistai, tikintys, jog parodžius, kaip tam tikros gyvenimo būdo korekcijos padeda širdies ligomis persirgusiems žmonėms susigrąžinti pilnavertį gyvenimą, tai taps jų kasdieniais įpročiais ir liga nepasikartos.
Kokios širdies būklės atveda į kardiologinės reabilitacijos specialisto kabinetą?
Į ambulatorinės kardiologinės reabilitacijos specialisto rankas dažniausiai patenka pacientai, patyrę širdies infarktą ar nestabilią krūtinės anginą. Abiem atvejais įprastai jau po gydymo ligoninėje ir stabilizavus būklę, mat tiek infarktas, tiek nestabili krūtinės angina yra ūmios ir gyvybei pavojingos būklės.
Taip pat reabilitacija reikalinga pacientams:
- Po širdies vainikinių arterijų angioplastikos ar stentavimo;
- Po širdies aorto-koronarinių jungčių operacijų;
- Sergantiems kardiomiopatija;
- Sergantiems širdies nepakankamumu;
- Kuriems šeimos gydytojas, po kardiologo konsultacijos, nustatė didelę ir labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sudarius individualų pirminės prevencijos planą. Tai apima pacientus, dūstančius fizinio krūvio metu ar jo netoleruojančius, turinčius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių: padidėjusį kraujospūdį, pulsą, antsvorį/nutukimą, sergančius cukriniu diabetu, turinčius gliukozės tolerancijos sutrikimą, rūkančius, taip pat turinčius paveldimą riziką (kai tėvai, seneliai anksti mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų) bei patiriančius aukštą streso lygį.
K. Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad ši reabilitacijos sritis aktuali ne tik jau pažengusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems, bet ir norintiems laiku suvaldyti rizikos veiksnius: sumažinti padidėjusį cholesterolio lygį, sureguliuoti gliukozės apykaitą, sumažinti padidėjusį arterinį kraujospūdį, pulsą.
Ko tikėtis patekus pas kardiologinės reabilitacijos specialistą?
Pirmiausia pacientas patenka pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, kuris įvertina paciento būklę, rizikos veiksnius, ligos eigą, atliktus tyrimus ir taikytą gydymą, apžiūri ir sudaro individualiai pritaikytą reabilitacijos programą.
Atliekamas krūvio mėginys su dujų apykaitos analize (VO2 Max) ar veloergometrijos krūvio testas – fizinio krūvio tolerancijos ir saugaus tikslinio treniruojamo pulso įvertinimui. Taip pat gali būti atliekami ir kiti klinikiniai, biomechaniniai bei kraujo tyrimai.
„Žmonėms, patyrusiems miokardo infarktą, labai svarbu parinkti tinkamą fizinį krūvį, nustatyti individualų krūvio slenkstį, nepavojingus sveikstančiajam“, – atkreipia dėmesį K. Kazlauskienė.
Sveikimo fazėje taikoma tausojamoji ar treniruojamoji kineziterapija, o krūvis didinamas palaipsniui. Taikomas dozuotas ėjimas, pavyzdžiui, 1–3 km ir daugiau, velotreniruotės, bėgimas ant bėgtakio.
Kaip vyksta kardiologinė reabilitacija?
Pagrindinę kardiologinės reabilitacijos dalį sudaro kineziterapijos užsiėmimai, prižiūrint kineziterapeutui. Tai apima tiek intervalines kardio treniruotes, pavyzdžiui, minant dviratį, tiek ir jėgos treniruotes. Įprastai kardiologinė reabilitacija trunka 4–5 savaites, vėliau, išmokus pagrindinių principų, treniruotės tęsiamos savarankiškai namuose ar sporto salėje.
Pagrindiniai kardiologinės reabilitacijos tikslai yra klinikinės būklės stabilizavimas ir tolesnis kraujotakos gerinimas, parenkant tinkamą fizinį krūvį, širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų rizikų įvertinimas bei prevencija, rizikos veiksnių korekcija bei lėtinio širdies nepakankamumo funkcinės klasės gerinimas. Taip pat siekiama psichoemocinės būklės, gyvenimo kokybės gerinimo ir darbingumo atstatymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.