Ankstyva vėžio diagnostika yra vienas svarbiausių veiksnių sėkmingam gydymui ir išgyvenamumui. Lietuvoje veikia keturios patvirtintos vėžio prevencijos programos, skirtos aptikti ligą dar ankstyvose stadijose. Vis dėlto, pasak šeimos gydytojos Jurgos Dudienės ir specialistės Neringos Čiakienės, žmonės dažnai delsia pasinaudoti šiomis programomis, nors tai yra gyvybiškai svarbu.
Kodėl delsiame tikrintis? Laikas bėga greičiau, nei atrodo
Šeimos gydytoja Jurga Dudienė pastebi, kad pacientai dažnai teisinasi: „Taigi ką tik buvau.“ Tačiau patikrinus medicininius įrašus paaiškėja, kad nuo paskutinio vizito yra praėję dveji metai ar net daugiau. „Laikas bėga be galo greitai, todėl žmonėms atrodo, kad jie ką tik buvo pasitikrinti, o mes siūlome ir vėl,“ – sako gydytoja. Ji pabrėžia, kad visos prevencijos programos yra reguliarios, o jų dažnumas lemia ankstyvą ligų aptikimą. Nors dalis pacientų vis dar bijo diagnozės ir atidėlioja tyrimus, kita dalis aktyviai dalyvauja ir dėkoja už priminimus. Svarbu nugalėti baimę ir priimti prevenciją kaip investiciją į savo sveikatą.
Keturi gyvenimus gelbstintys žingsniai: vėžio prevencijos programos Lietuvoje
Šiandien Lietuvoje galioja keturios patvirtintos vėžio prevencijos programos, kurias pristato specialistė Neringa Čiakienė:
- Gimdos kaklelio vėžio prevencija (nuo 25 metų): Merginoms, sulaukusioms 25 metų, rekomenduojama kreiptis į ginekologą. Gimdos kaklelio tyrimus, įskaitant citologinį tepinėlį, derėtų atlikti kartą per trejus metus.
- Krūties vėžio prevencija (nuo 45 metų): Nuo 45 metų moterims rekomenduojama reguliariai tikrintis krūtis, atliekant mamografiją kartą per dvejus metus.
- Storosios žarnos vėžio prevencija (nuo 50 metų): Ši programa aktuali tiek vyrams, tiek moterims. Jos metu kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas. Ypač atidūs turėtų būti jaunesni asmenys, kurių šeimoje buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys.
- Prostatos vėžio prevencija (nuo 50 metų): Vyrams prevencija prasideda nuo 50 metų. Tačiau jei šeimoje šia liga sirgo brolis ar tėvas, tyrimus reikėtų pradėti anksčiau – nuo 40 metų.
Nors amžiaus slenksčių gali pasirodyti daug, tai tėra keturios esminės programos, galinčios išgelbėti gyvybę.
Ankstyvos diagnostikos galia: kaip prevencija veikia?
Prevencinių programų efektyvumas priklauso nuo onkologijos rūšies. Neringa Čiakienė paaiškina, kad, pavyzdžiui, ŽPV viruso sukeltų susirgimų atveju, pokyčius galima pastebėti ląstelių lygiu, kol jie dar nėra pažengę. Krūties vėžio atveju, pokyčiai aptinkami audinyje diagnostiniais tyrimais (echoskopija, mamografija), o žarnyno navikai dažnai prasideda nuo polipų ir vystosi ilgą laiką. Reguliarūs patikrinimai padeda aptikti pakitimus, kol jie dar nėra tapę piktybiniais. „Žmonės galvoja, kad vėžys ima ir atsiranda per mėnesį, bet dažniausiai taip nėra. Tai vyksta per ilgesnį laiką,“ – teigia N. Čiakienė, pabrėždama, kad į tai atsižvelgiant ir sudarytos prevencinės programos.
Nedelskite – pasinaudokite galimybe pasitikrinti ir apsaugoti savo sveikatą. Prevencija yra geriausias vaistas.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




