Hemorojus – liga, kurią daugelis linkę nutylėti, tačiau ji yra gerokai labiau paplitusi, nei įsivaizduojama. Nors dažniausiai hemorojus diagnozuojamas suaugusiesiems, ja sirgti gali ir vaikai, o patirti diskomfortą ir skausmą priverčia ir garbaus amžiaus žmones. Anot abdominalinės chirurgijos gydytojo proktologo Žygimanto Židonio, daug kas priklauso nuo genetikos, gyvenimo būdo ir individualių įpročių.
Kas yra hemorojus ir kokie jo atsiradimo veiksniai?
Hemorojus – tai išangės srities venų išsiplėtimas, sukeliantis įvairius nemalonius simptomus. Nors medicinos mokslas vis dar gilinosi į visus žmogaus organizmo mechanizmus, gydytojas Žygimantas Židonis iš „Antėjos“ dienos chirurgijos centro pabrėžia, kad ligos atsiradimui didelę įtaką turi genetiniai veiksniai, gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai. Deja, ne visada galime tiksliai paaiškinti, kodėl vieniems hemorojus pasireiškia, o kitiems – ne.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti: kada kreiptis pagalbos?
Bene dažniausi hemorojaus simptomai yra kraujavimas iš išangės, diskomfortas, jaučiami guzeliai, niežulys ar šlapiavimas išangės srityje. Šie simptomai neturėtų būti ignoruojami, nes ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminiai norint išvengti ligos progresavimo ir sudėtingesnių intervencijų.
Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, svarbu nedelsiant kreiptis į proktologą. Daugelis žmonių gėdijasi šios problemos, tačiau delsimas tik pablogina situaciją ir apsunkina gydymą. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė, tuo paprastesnis ir efektyvesnis bus gydymas.
Gydymo galimybės: nuo konservatyvaus iki chirurginio
Hemorojus gydomas įvairiais būdais, priklausomai nuo ligos stadijos ir sunkumo. Dažnu atveju, ypač ankstyvosiose stadijose, užtenka konservatyvaus gydymo. Tai gali būti vaistai, tepalai ar žvakutės, skirti simptomams palengvinti ir uždegimui mažinti. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir keisti gyvenimo būdo įpročius, pavyzdžiui, koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą.
Kada prireikia operacijos ir ko tikėtis po jos?
Jei medikamentinis gydymas nebuvo efektyvus arba hemorojus labai pažengęs, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Gydytojas Žygimantas Židonis patvirtina, kad chirurginių gydymo metodų yra ne vienas, ir nors pati operacija trunka apie 30 minučių, didžiausia bėda būna pooperacinis skausmas. „Kiekvieną dieną tuštinantis teks mane prisiminti“, – juokauja medikas, kalbėdamas apie pooperacinį laikotarpį. Tačiau jis nuramina, kad tai neturėtų išgąsdinti pacientų, nes kuo ilgiau delsiama kreiptis pagalbos, tuo sunkesnis ir ilgesnis būna pooperacinis laikotarpis.
Pooperaciniu laikotarpiu sudėtingiausia kovoti su skausmu, kuris gali trukti 3–6 savaites. Tačiau pacientams skiriami vaistai, sudaromas individualus gydymo planas ir paskiriami kontroliniai vizitai. Jų metu įvertinama, ar pooperacinis laikotarpis yra sklandus ir ar nekyla komplikacijų. Svarbiausia – nebijoti kreiptis į specialistus laiku ir leistis gydomam, kad būtų galima kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą be skausmo ir diskomforto.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.