Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Elena Petrauskienė pabrėžia, kad dažnas požiūris į profilaktinius tyrimus, kai jie atliekami tik pajutus ligos simptomus, neretai lemia pavėluotą diagnozę. Tačiau, nustačius ligą anksti, gydymas būna gerokai efektyvesnis, o komplikacijų rizika – mažesnė.
Kodėl jaunimas nuvertina profilaktinius tyrimus?
Pasak E. Petrauskienės, 18–30 metų amžiaus pacientai dažnai linkę ignoruoti profilaktinius tyrimus ir pasitikrinti tik tuomet, kai jau suserga. Vis dėlto, būtent šis gyvenimo tarpsnis yra itin svarbus norint laiku įvertinti pagrindinius organizmo rodiklius, pastebėti kraujo pakitimus ir užkirsti kelią ateityje galinčioms išsivystyti ligoms.
„Šiame amžiuje naudinga reguliariai atlikti bendrą kraujo tyrimą, feritino ir vitamino D tyrimus, įvertinti skydliaukės funkciją. Taip pat svarbi lipidograma, kuri padeda nustatyti ar atmesti genetinį polinkį į padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Moterims nuo 25 metų pravartu dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, kuri leidžia anksti nustatyti ikivėžinius pakitimus. Be to, aktualūs ir lytiškai plintančių infekcijų tyrimai, nes dalis jų gali neturėti ryškių simptomų, tačiau ilgainiui sukelti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, nevaisingumą“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Specialistė taip pat pastebi, kad jaunimas dažnai nuvertina padidėjusio kraujospūdžio riziką, rečiau tikrina apgamus ar pamiršta apie skiepus nuo erkinio encefalito bei žmogaus papilomos viruso. Šie aspektai yra vienodai svarbūs ilgalaikei sveikatos priežiūrai ir ligų prevencijai.
Sulaukus trisdešimties: širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja
Nors 30–40 metų amžiaus žmonės dažnai jaučiasi kupini energijos ir tvirti, svarbu žinoti, kad būtent šiuo gyvenimo etapu organizme ima formuotis lėtiniai procesai. Jie ilgainiui, po dešimtmečio ar dar anksčiau, gali peraugti į rimtas ligas, tokias kaip infarktas ar cukrinis diabetas.
„Šiame amžiuje svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, o kas 1–2 metus atlikti lipidogramą, kuri padeda įvertinti „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje.
Jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų ar insultų atvejų, išsamesnį lipidų tyrimą verta atlikti dar nesulaukus keturiasdešimties. Taip pat svarbu įvertinti skydliaukės funkciją tiriant TTH hormoną, o moterims – reguliariai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje“, – tikina šeimos gydytoja.
E. Petrauskienė pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu būtina aktyviai stebėti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Nors valstybės finansuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa pradedama nuo 40 metų, kraujagyslių pokyčiai neretai prasideda gerokai anksčiau. Ilgainiui padidėjęs cholesterolio kiekis, nuolatinis stresas, mažas fizinis aktyvumas ar nesubalansuota mityba gali neigiamai paveikti kraujagysles ir didinti širdies ligų riziką.
Po keturiasdešimties: dėmesys onkologinių ligų prevencijai ir medžiagų apykaitos sutrikimams
Peržengus 40–50 metų slenkstį, vis svarbesnę vietą užima onkologinių ligų ir medžiagų apykaitos sutrikimų prevencija.
„Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu reguliariai atlikti lipidogramą, tikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje bei atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą, padedantį anksti nustatyti II tipo cukrinį diabetą. Kepenų fermentų tyrimai svarbūs siekiant laiku pastebėti nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą. Vyrams taip pat pravartu tirti prostatos specifinį antigeną (PSA), ypač jei šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų. Be to, svarbu nepamiršti ir akispūdžio matavimo. Glaukomos rizika pradeda didėti jau po 40 metų, o ši liga ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau progresuodama gali negrįžtamai pažeisti regėjimą“, – aiškina E. Petrauskienė.
Šeimos gydytoja akcentuoja, kad sulaukus 50 metų profilaktiniai tyrimai tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe, siekiant kuo ilgiau išsaugoti gerą sveikatą. Šio amžiaus pacientai gali dalyvauti valstybės finansuojamose prevencinėse programose ir nemokamai tikrintis dėl širdies ir kraujagyslių ligų, storojo žarnyno, krūties bei prostatos vėžio.
„Svarbu nepamiršti ir kitų sveikatos patikrinimų, kurie dažnai lieka nuvertinti. Pavyzdžiui, kaulų mineralinio tankio tyrimas vis dar atliekamas per retai, nors jis ypač aktualus prasidėjus menopauzei, siekiant laiku diagnozuoti osteoporozę ir išvengti kaulų lūžių. Taip pat žmonės dažnai atidėlioja regėjimo ar klausos patikrą, kol dar nejaučia jokių simptomų. Dalis pacientų vis dar nedrąsiai vertina ir slapto kraujo išmatose tyrimą, kuris padeda anksti įtarti storosios žarnos vėžį“, – sako E. Petrauskienė.
Ne tik tyrimai: kasdieniai įpročiai – raktas į ilgaamžiškumą
Pasak šeimos gydytojos, norint nuosekliai stebėti savo sveikatos būklę, bendrąjį kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, o lipidogramą – kas 1–2 metus. Gliukozės koncentracija kraujyje taip pat turėtų būti tikrinama bent kartą per metus. Jei asmuo turi cukrinio diabeto rizikos veiksnių, pavyzdžiui, antsvorį ar sergančių pirmos eilės giminaičių, reguliarus gliukozės tyrimas yra esminis siekiant laiku pastebėti ligos pradžią ir imtis prevencinių veiksmų.
„Net ir neturint nusiskundimų, sveikam suaugusiam žmogui pravartu bent kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, kurio konsultacijos metu aptariama sveikatos būklė ir paskiriami reikalingi tyrimai. Tačiau jei žmogus susiduria su tokiais simptomais kaip staigus ir nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis ar bendras silpnumas, užsitęsęs karščiavimas ar naktinis prakaitavimas, padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis, taip pat pakitusi odos spalva ar niežulys, naudinga kuo skubiau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – pataria šeimos gydytoja E. Petrauskienė.
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad medicininiai tyrimai yra tik viena iš sveikatos priežiūros dalių. Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai: subalansuota mityba, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas bei streso valdymas. Tik visapusiška ir atsakinga priežiūra užtikrina ilgalaikę gerą savijautą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.