Reguliarus fizinis aktyvumas neabejotinai prailgina gyvenimą ir stiprina sveikatą. Tačiau iki šiol nebuvo vieningos nuomonės, ar efektyviau yra atlikti daugybę trumpų pasivaikščiojimų, ar rinktis ilgesnius, nenutrūkstančius ėjimus. Šį klausimą padeda išspręsti didelio masto tyrimas, atliktas Australijoje ir Ispanijoje, kuris pateikė svarbių įžvalgų apie vaikščiojimo įtaką širdies ir kraujotakos sistemai.
Ilgesnis ėjimas – stipresnė širdis
Žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtas tyrimas analizavo išsamius duomenis, surinktus iš daugiau nei 33 000 suaugusiųjų, kurių amžius svyravo nuo 40 iki 79 metų. Aštuonerius metus stebėti duomenys atskleidė ryškią tendenciją: žmonės, kurie kasdien rinkosi ilgesnius, nenutrūkstamus pasivaikščiojimus, turėjo gerokai mažesnę širdies smūgio, insulto ar priešlaikinės mirties riziką. Tyrimo rezultatai parodė, kad šioje grupėje rizika sumažėjo iki maždaug keturių procentų, lyginant su 13 procentų rodikliu tarp tų, kurie vaikščiojo trumpesnius atstumus.
Šis poveikis buvo ypač reikšmingas tiems, kurie anksčiau buvo mažiau aktyvūs. Asmenys, per dieną nueidavę mažiau nei 5000 žingsnių, reguliariai pasirinkdami ilgesnius pasivaikščiojimus, galėjo sumažinti savo ligų riziką perpus. Akivaizdu, kad net vos vieno ar dviejų 10–15 minučių trukmės nepertraukiamų ėjimų pakako, kad būtų pasiekta pastebimų teigiamų pokyčių organizme.
Kodėl nuoseklumas yra svarbesnis už žingsnių skaičių?
„Panašu, kad geriau kaupti žingsnius per ilgesnį laiko tarpą“, – teigė tyrimui vadovavęs Borja del Pozo Cruzas iš Madrido Europos universiteto. Jo teigimu, organizmui reikia tam tikro laiko, kad pajustų teigiamą poveikį širdies ritmui, kraujotakai ir medžiagų apykaitai. Kardiologas Robertas Gersztenas taip pat paaiškino, kad nuolatinis judėjimas suteikia širdies ir kraujagyslių sistemai daugiau laiko prisitaikyti ir efektyviau veikti.
Nors šis tyrimas rodo koreliaciją, o ne tiesioginį priežastinį ryšį, tyrėjai mato aiškius požymius: ilgesni pasivaikščiojimai, net ir vidutiniu tempu, gali tapti paprasta ir itin veiksminga prevencinės sveikatos priežiūros forma. Tai yra prieinamas būdas pagerinti sveikatą ir savijautą daugeliui žmonių, ypač tiems, kurie siekia aktyvesnio gyvenimo būdo be didelių pastangų.
Taigi, norint maksimaliai išnaudoti vaikščiojimo naudą sveikatai, svarbiausia ne tik nueitų žingsnių suma, bet ir judėjimo nuoseklumas bei trukmė. Reguliariai įtraukdami ilgesnius ėjimus į savo kasdienybę, galite reikšmingai prisidėti prie savo širdies ir bendros gerovės stiprinimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.