Gydytojai nuolat primena apie infarkto simptomus, rizikos veiksnius ir dalijasi praktiniais patarimais, kaip apsaugoti širdį. Nors netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis stresas gali drastiškai padidinti šios ligos riziką, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir kokybiškas poilsis yra esminiai veiksniai, padedantys išlaikyti jūsų širdį stiprią ir sveiką. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra infarktas, kaip atpažinti jo požymius ir kokie veiksmai padės sumažinti riziką.
Kas yra infarktas?
Infarktas įvyksta, kai sumažėja arba visiškai nutrūksta kraujo tekėjimas į širdies raumenį. Dažniausia priežastis – aterosklerozė. Tai būklė, kai vainikinėse arterijose kaupiasi riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupos, vadinamosios „aterosklerozinės plokštelės“. Laikui bėgant, jos susiaurina arterijas. Jei tokia plokštelė plyšta, gali susidaryti kraujo krešulys, kuris visiškai užblokuoja kraujo tekėjimą, pažeisdamas ar sunaikindamas širdies raumenį.
„Širdies smūgis yra gyvybei pavojinga situacija. Be kraujotakos pažeistas širdies raumuo pradės mirti. Jei gydytojas greitai neatkurs kraujotakos, infarktas gali sukelti nuolatinį širdies pažeidimą ar mirtį“, – sako klinikinis docentas P. Ou.
Infarkto simptomai – atpažinkite juos laiku
Infarkto simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis, tačiau jų atpažinimas yra gyvybiškai svarbus. Kai širdis negauna pakankamai kraujo dėl užsikimšusių arterijų, gali pasireikšti krūtinės skausmas ar diskomfortas, žinomas kaip krūtinės angina. Jei krūtinės angina staiga sustiprėja arba pasireiškia netikėtai, tai gali būti širdies priepuolio signalas, reikalaujantis nedelsiamos medicininės pagalbos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vyrų ir moterų infarkto simptomai dažnai skiriasi. Moterims neretai pasireiškia subtilesni ar net, regis, besimptomiai požymiai, todėl ligą joms sunkiau aptikti. „Daugelis žmonių ignoruoja tokius simptomus kaip refliuksas ar nevirškinimas, tačiau svarbu įsiklausyti į savo kūną ir rimtai vertinti šiuos požymius, kad simptomai neūmėtų“, – perspėja P.
Ou.
Kai kurie akivaizdūs infarkto simptomai yra:
- Dusulys, kuris gali pasireikšti su krūtinės skausmu arba be jo.
- Krūtinės skausmas, trunkantis kelias minutes, galintis išnykti ir vėl atsinaujinti. Jis gali būti apibūdinamas kaip nemalonus spaudimas, gniaužimas, pilnumo jausmas ar stiprus skausmas.
- Dilgčiojimas ar diskomfortas rankose, nugaroje, kakle, pečiuose ar žandikaulyje.
Tarp subtilesnių požymių pasitaiko:
- Neįprastas nuovargis, galvos svaigimas ar silpnumas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Dažnas ar nereguliarus širdies plakimas.
- Rėmens pojūtis.
- Šaltas prakaitas.
Jei pastebite šiuos infarkto simptomus pas save ar artimąjį, svarbu nepanikuoti. Išlikite ramūs, nes sustiprėjusios emocijos gali padidinti stresą ir pabloginti širdies smūgio eigą. Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Amžius, lytis, ligos ir šeimos istorija prisideda prie rizikos veiksnių, kurie gali didinti infarkto tikimybę. Su amžiumi didėja ir infarkto rizika. Vyrams kyla didesnė rizika nei moterims ir jie dažniau patiria šią ligą jaunesniame amžiuje. Nors moterų rizika padidėja po menopauzės, jų infarkto tikimybė išlieka mažesnė nei vyrų. Tarp 65 metų ir vyresnių asmenų moterims kyla didesnė mirties nuo širdies smūgio rizika, nors vyresniame amžiuje tai gali paveikti abiejų lyčių asmenis.
Sveiki įpročiai yra geriausia apsauga nuo širdies smūgio. Daugelį širdies ligų rizikos veiksnių galima sumažinti reguliariai sportuojant, sveikai maitinantis, pakankamai miegant, palaikant sveiką svorį ir nerūkant.
Žmonės, turintys antsvorio ar nutukimą, susiduria su didesne tikimybe susirgti širdies ligomis ir patirti insultą, net jei jie neturi kitų sveikatos problemų. Būtina pasitarti su gydytoju, kad palaikytumėte sveiką cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, taip pat – stebėkite savo kraujospūdį. „Tokios sveikatos būklės kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis ir nutukimas taip pat gali prisidėti prie širdies arterijų užsikimšimo. Tačiau svoris vaidina pagrindinį vaidmenį veikiant šias būkles“, – teigia P. Ou.
Be fizinės gerovės, labai svarbu rūpintis ir psichine sveikata. Ilgalaikis stresas veikia tiek protą, tiek kūną, gali padidinti kraujospūdį ir širdies smūgio riziką. P. Ou pabrėžia, kad vidinė ramybė ir širdies sveikata prasideda nuo pakankamo miego, subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo.
Gydytojai primena, kaip svarbu teikti pirmenybę sveikatai ir atpažinti, kada jūsų kūnui reikia dėmesio. Būtina įsiklausyti į jo signalus ir prireikus kreiptis medicininės pagalbos. Nors kai kurie širdies priepuoliai yra susiję su ligos ar šeimos istorija, sveikas ir subalansuotas gyvenimo būdas yra labai svarbus širdies sveikatai valdyti ir išlaikyti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.