Insultas – tai staigus smegenų kraujotakos sutrikimas, galintis sukelti ilgalaikius pažeidimus ar net mirtį. „Gerovės klinikos“ gydytoja neurologė Vera Taluntienė paaiškina, kad insultai skirstomi į dvi pagrindines rūšis: išeminius ir hemoraginius. Nors jų kilmė yra priešinga, simptomai gali būti labai panašūs, todėl svarbu atpažinti abiejų tipų specifiką.
Insulto tipai: išeminis ir hemoraginis
Išeminis insultas kyla dėl sutrikusios kraujo tėkmės į konkrečią smegenų sritį, dažniausiai dėl kraujagyslės užsikimšimo. Viena iš pagrindinių jo priežasčių yra trombozė – kraujotakos sutrikimas kraujagyslėje, galintis paveikti tiek stambias, tiek smulkias kaklo ir galvos kraujagysles. Kartais nuo opėjančios aterosklerotinės plokštelės atplyšta smulkūs gabalėliai, kurie, keliaudami su kraujo tėkme, užkemša smulkesnes smegenų kraujagysles. Tokie atplyšę gabalėliai vadinami embolais, o insulto mechanizmas – emboliniu. Embolai gali susidaryti ne tik didesnėse kraujagyslėse, bet ir iš širdies. Dažniausiai taip nutinka dėl prieširdžių virpėjimo, jei nevartojami antikoaguliantai, kai širdies ertmėse dėl neritmiško širdies susitraukinėjimo formuojasi trombai, kurie nukeliauja į galvos smegenis“, – kalba V. Taluntienė.
Hemoraginis insultas pasireiškia kraujo išsiliejimu į galvos smegenis uždaroje kaukolės ertmėje. Jis gali sukelti masės efektą, dėl ko sutrinka paveiktos smegenų vietos aprūpinimas reikalingomis medžiagomis.
Pasak gydytojos neurologės, būna ir retesnių insulto priežasčių, dėl kurių dažniau tiriami insultus patyrę jaunesnio amžiaus žmonės. Kartais tiksli insulto priežastis taip ir lieka nežinoma.
Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai
Tarp nekontroliuojamų insulto rizikos veiksnių išskiriami amžius, lytis, rasė ir genetiniai veiksniai. Nors insultu suserga ir labai jauni žmonės, tačiau kuo žmogus vyresnis, tuo rizika susirgti insultu didėja. Pasiskirstymas pagal lytį priklauso nuo amžiaus grupės: jaunesniame amžiuje daugiau serga vyrai, vyresnėse amžiaus grupėse sergamumas panašus, o tarp vyresnių nei 85 metų amžiaus žmonių dažniau insultą patiria moterys.
Kontroliuojami rizikos veiksniai ir prevencija
„Kalbant apie rizikos veiksnius, kuriuos galime kontroliuoti, svarbiausi yra aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, besimptomis miego arterijų susiaurėjimas, širdies ligos, ypač ritmo sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, besikartojantys praeinantys trumpi smegenų išemijos priepuoliai, aukšta cholesterolio ir kitų lipidų koncentracija kraujyje, nutukimas ir prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka, miego apnėja, inkstų ligos.
Jaunesniems pacientams rizikos veiksnys yra psichoaktyvių medžiagų vartojimas, o moterims, ypač rūkančioms – hormoninė kontracepcija“, – vardija V. Taluntienė.
Rūkymo įtaka ir kaip jo atsisakyti
Rūkymas kraujagysles veikia įvairiais mechanizmais: jis susijęs su „gerojo“ cholesterolio sumažėjimu bei su trigliceridų ir „blogojo“ cholesterolio padidėjimu, veikia ir kitas kraujo savybes, kietina kraujagyslių sieneles, mažina jų elastingumą. Be to, rūkymas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, o pastaroji didina kraujospūdį, pulsą, kraujagyslių susitraukimą, sisteminį uždegimą. Insulto riziką didina ir pasyvus rūkymas.
Insultą patyrusiems pacientams arba tiems, kurie turi daug rizikos veiksnių, gydytoja vienareikšmiškai rekomenduoja mesti rūkyti, tačiau ar jie tai padaro, priklauso nuo žmogaus. Juk ilgalaikis rūkymas sukelia tiek fizinę, tiek psichologinę priklausomybę nuo nikotino, todėl valios ir motyvacijos mesti rūkyti iš karto užtenka tik daliai rūkančiųjų. Metus rūkyti gali pasireikšti nikotino abstinencijos požymiai. Kai kuriose šalyse metant rūkyti rekomenduoja pereiti prie alternatyvių bedūmių priemonių, kurios yra laikomos mažiau žalinga alternatyva.
„Paskatinti mesti rūkyti, suteikti trumpą informaciją apie pakaitinę nikotino terapiją ir elementarią psichologinę pagalbą, manau, gali dauguma medikų, tačiau ne visada tam yra laiko ir galimybių. Kita vertus, neretai pakaktų aplinkinių ir šeimos narių palaikymo bei paties paciento tvirto nusiteikimo.
Esant poreikiui, daug informacijos galima greitai surasti rūkymo metimui skirtuose internetiniuose tinklapiuose, kreiptis į Valstybinį psichikos sveikatos centrą, priklausomybės ligų centrą konsultacijai, ieškoti savitarpio pagalbos grupių, mokytis savipagalbos ir psichinės savireguliacijos technikų“, – kalba V. Taluntienė.
Genetika ir gyvenimo būdo svarba
Būna atvejų, kai insultu suserga tos pačios šeimos skirtingų kartų nariai, tačiau gydytoja ramina – tarp žmonių, patyrusių insultą, tik maža dalis turi konkrečius patogeninius tam tikrų genų variantus. Tokius išeminius insultus galima pavadinti monogeniniais, šie genetiniai sindromai reti.
Kita vertus, tam tikri genų variantai, susiję su cholesterolio koncentracija, smulkiųjų kraujagyslių ligomis ir kt., patys vieni insulto rizikos reikšmingai nedidina, tačiau kombinacijoje su kitais riziką gali padidinti reikšmingai.
„Polinkis patirti insultą susijęs su bendra paciento kardiovaskuline rizika. Jeigu širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, metabolinis sindromas lydi daugelį šeimos narių, tikslinga optimizuoti kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, svorį, reguliariai sportuoti, sveikai maitintis, nerūkyti, vengti streso. Sveikata svarbu rūpintis visą gyvenimą, ne tik užklupus ligoms, nes prevencija visada paprastesnė nei ligos gydymas“, – pažymi V. Taluntienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.