Insultas kasmet ištinka tūkstančius žmonių, tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologas prof. dr. Dalius Jatužis pabrėžia, kad net iki 80 procentų išeminių insultų galima išvengti. Ši liga nėra neišvengiama, o greičiau ilgalaikio proceso, veikiančio mūsų kraujagysles, pasekmė. Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, kartu su šeimos gydytoju Ignu Klėjumi ir VU lektoriumi dr. Tomu Vaičiūnu, dalijasi esminėmis įžvalgomis apie insulto priežastis, prevenciją ir gyvybiškai svarbią ankstyvąją pagalbą.
Insulto tipai ir jo eiga
Dažniausiai, apie 80–85 proc. atvejų, pasireiškia išeminis insultas, kuomet trombas užkemša kraujagyslę, o dalis smegenų, negaudamos kraujo, apmiršta. Kur kas rečiau diagnozuojamas hemoraginis insultas, kurio metu kraujagyslė plyšta ir kraujas išsilieja į smegenų audinį. Svarbu suprasti, kad insultas retai kada ištinka staiga – tai ilgai trunkančių, dažnai nepastebimų kraujagyslių pažeidimų rezultatas, žymintis vieną iš paskutinių smegenų kraujagyslių ligos stadijų.
Greita reakcija – gyvybės ir sveikatos garantas: FAST taisyklė
Profesorius I. Klėjus pabrėžia, kad laikas yra esminis veiksnys atpažįstant ir gydant ūmų insultą. Tarptautinė FAST taisyklė padeda greitai nustatyti ligos požymius:
- F (Face – veidas): patikrinkite, ar nėra veido paralyžiaus, ar viena veido pusė nenukaro.
- A (Arm – ranka): paprašykite pakelti abi rankas – stebėkite, ar viena jų nenusvyra.
- S (Speech – kalba): patikrinkite, ar kalba aiški, ar žmogus nesunkiai kalba.
- T (Time – laikas): nedelsiant kvieskite pagalbą, fiksuodami simptomų atsiradimo laiką.
„Lietuvoje turime galimybę gana greitai suteikti pagalbą, tačiau labai svarbu, kad aplinkiniai reaguotų ramiai, bet operatyviai“, – teigia dr. T. Vaičiūnas, akcentuodamas, jog kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi.
Insultas – ne lemtis, o prognozuojama liga
Nemaža dalis žmonių vis dar mano, kad insultas yra likimo pirštas, tačiau prof. dr. D.
Jatužis kategoriškai teigia priešingai: „Tai prognozuojama liga su aiškiais rizikos veiksniais ir mechanizmais.“ Taikant tinkamas prevencines priemones, insultų dažnį galima sumažinti net 80 procentų. Todėl itin svarbu gilinti žinias, keisti požiūrį ir rūpintis savo sveikata ankstyvoje stadijoje. „Tai yra viena geriausiai valdomų, kontroliuojamų ligų“, – priduria VU Medicinos fakulteto dekanas.
Lietuvos pažanga ir iššūkiai
Nors per pastaruosius 5–6 metus insultų skaičius Lietuvoje sumažėjo (nuo 10–11 tūkst. iki daugiau nei 8 tūkst. išeminių insultų per metus), lyginant su Skandinavijos šalimis, kur aktyviai diegiamas sveikatos švietimas ir prevencinė politika, Lietuvoje dar yra kur tobulėti. Prof. dr. D. Jatužis viliasi, kad ateityje pavyks pasiekti iki 5 tūkst. insulto atvejų per metus, nors visuomenės senėjimas ir nepakankama prevencija riboja didesnę pažangą.
Įspėjamieji signalai ir „tylieji“ insultai
Dalis insulto atvejų lieka nediagnozuoti, ypač jei jie pažeidžia mažiau svarbias smegenų sritis ir nesukelia ryškių simptomų. Šie „lengvesni, besimptomiai insultai“ kelia didelį pavojų, nes žmogus toliau gyvena su nevaldomais rizikos veiksniais, o insultas gali kartotis ir ilgainiui paveikti atmintį, dėmesį bei pažinimo funkcijas. Tačiau egzistuoja ir aiškūs įspėjamieji signalai: trumpalaikiai kalbos sutrikimai, rankos silpnumas ar tirpimas, veido persikreipimas. Tai vadinama praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu, arba priešinsultine būkle, ir yra aiškus ženklas nedelsiant kreiptis į medikus.
Insulto riziką lemia ilgalaikiai veiksniai: aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, cukrinis diabetas ar širdies ritmo sutrikimai. Šios širdies ir kraujagyslių ligos palaipsniui pažeidžia kraujagysles, ir akivaizdžių simptomų ilgą laiką gali nebūti.
Gyvensenos veiksniai – lemiami
Nors insultas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, medikai pastebi nerimą keliančią tendenciją – su gyvensena susijusios ligos jaunėja. Jau 40–60 metų amžiaus žmonėms vis dažniau pasireiškia aukštas kraujospūdis, cholesterolio perteklius ar cukrinis diabetas. Tai siejama su fizinio aktyvumo stoka, stresu ir miego trūkumu. Nors genetiniai veiksniai ir amžius yra nekontroliuojami, gyvensena išlieka esminis prevencijos elementas. „Genų pakeisti negalime, tačiau galime paveikti jų pasireiškimą“, – pabrėžia neurologas. Tyrimai rodo, kad esant penkiems ar daugiau nesveikos gyvensenos veiksnių (rūdymui, antsvoriui, fiziniam pasyvumui, piktnaudžiavimui alkoholiu ir nesveikai mitybai), insulto rizika po 50-ies metų gali išaugti net 22 kartus.
Insulto gydymo centrų tinklas Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2014 metų veikia pertvarkyta ūminio insulto gydymo sistema. Pagrindinis išeminio insulto gydymo tikslas – kuo greičiau atkurti smegenų kraujotaką. Tai daroma dviem pagrindiniais būdais: vaistais tirpinant krešulį (trombolizė) arba jį iš užsikimšusios kraujagyslės pašalinant per kateterį (trombektomija). Pagalba teikiama 11 ligoninių, o šešios iš jų taiko visus modernius gydymo metodus. Profesorius D. Jatužis patvirtina, kad Lietuvos insulto gydymo sistema užtikrina gana gerą paslaugų prieinamumą, o pacientai net iš atokiausių vietų gali pasiekti artimiausią centrą maždaug per valandą. Efektyviausia pagalba suteikiama per pirmąsias valandas, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia efektyviai padėti ir per 4,5, 9 ar net 24 valandas.
Reabilitacija ir antrinė profilaktika po insulto
Gydymas yra tik pirmasis etapas. Po jo būtina komplikacijų prevencija, antrinė profilaktika ir reabilitacija. Nors Lietuvoje veikia daug reabilitacijos įstaigų, vis dar trūksta kai kurių specialistų, ypač logoterapeutų ir socialinių darbuotojų. Net ir atkūrus kraujotaką, dalis simptomų gali išlikti, tačiau tęsiant gydymą ir reabilitaciją jie reikšmingai mažėja. Todėl itin svarbi nuosekli priežiūra po ligoninės, kurią užtikrina specialistų komanda nuo kineziterapeutų iki šeimos gydytojų, padedanti valdyti rizikos veiksnius ir išvengti pakartotinio insulto.
Kada insultas yra „loterija“, o kada – prognozuojamas?
Insulto mechanizmas lemia, kurioje vietoje užsikimš kraujagyslė. Jei žmogus turi sutrikusį širdies ritmą, krešuliai susiformuoja širdyje ir nukeliauja į smegenis, o jų nusėdimo vieta dažnai būna sunkiai prognozuojama – tai „loterija“, į kokią kraujagyslę trombas pataikys. Dažniausiai pažeidžiamos stambesnės kraujagyslės, pavyzdžiui, vidurinė smegenų arterija.
Kita situacija – kai insultą lemia ilgainiui progresuojanti aterosklerozė, tai yra kraujagyslės siaurėjimas dėl apnašų kaupimosi. Tokiu atveju riziką galima nustatyti iš anksto atliekant ultragarsinį kaklo ir smegenų kraujagyslių tyrimą. Jei aptinkamas didelis kraujagyslės susiaurėjimas (daugiau nei 70 proc.), imamasi gydymo (chirurgija, stentavimas ar kraujagyslių plėtimas), kad būtų užkirstas kelias insultui. „Tai čia jau nėra jokios loterijos – žinome, kad būtent ta kraujagyslė bloga ir kad būtent tame baseine galime tikėtis insulto“, – apibendrina D. Jatužis.
Kraujagyslių pažeidimo mechanizmas: paprasti pavyzdžiai
Siekiant iliustruoti, kas vyksta kraujagyslėse, D. Jatužis pateikia pavyzdį su senovišku apkalkėjusiu arbatinuku: „Kraujagyslė, kuri maitina smegenis, labai plona – geriausiu atveju kelių milimetrų skersmens – ir tos apnašos gali uždaryti pusę ar net tris ketvirčius kraujagyslės, galiausiai visiškai ją užkimšti.“ Kraujagyslės vidinis sienelės sluoksnis, endotelis, paprastai palaiko elastingumą ir neleidžia kauptis apnašoms. Tačiau nesveika mityba, aukštas kraujo spaudimas, cholesterolio perteklius ar lėtinis uždegimas sutrikdo endotelio funkciją, ir kraujagyslė praranda gynybinius mechanizmus.
Patikrinkite savo insulto riziką
Prof. dr. D. Jatužis rekomenduoja pasinaudoti Naujosios Zelandijos mokslininkų sukurta insulto rizikos skaičiuokle svetainėje insultuistop.lt. Kiekvienas gali įvesti savo duomenis ir sužinoti riziką susirgti insultu per artimiausius 10 metų, taip pat matyti, kaip, mažinant kraujospūdį ar cholesterolį, keičiasi ši rizika. Ši priemonė yra puikus būdas imtis aktyvių veiksmų ir kontroliuoti savo sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.