Apgamas yra gerybinis odos darinys, išsivystęs iš pigmentinių odos ląstelių melanocitų. Sveikų apgamų spalva vienoda, rusva, jie taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, o paviršius švelnus. Tačiau kartais net mažiausias apgamas gali tapti pavojingos ligos – melanomos – pradžia. Melanoma yra piktybinis odos navikas, pasižymintis itin sparčiu augimu ir dideliu mirtingumu, jei nediagnozuojama anksti. Sužinokite, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir apsisaugoti.
Ar jūsų apgamas kelia nerimą? Atpažinkite įspėjamuosius ženklus (ABCDE kriterijai)
Pagrindinis melanomos požymis – netaisyklingumas. Pastebėti pakitusį darinį ar melanomą galima vadovaujantis ABCDE kriterijų sistema:
- A (asimetrija): didėdamas apgamas plinta nevienodai.
- B (kraštas): melanomos kraštai yra netaisyklingi, rantyti, o kontūrai – neryškūs.
- C (spalva): melanoma gali būti ne tik juoda. Piktybinio apgamo ar dėmelės paviršiaus spalva gali būti netolygi, su kitų spalvų įtarpais – tamsiai rudos, juodos, raudonos, baltos, mėlynos.
- D (skersmuo): piktybiniai dariniai paprastai yra didesni, dažnai daugiau nei 6 mm.
- E (vystymasis): gerybiniai odos dariniai visą laiką išlieka vienodi. Pavojingas gali būti bet koks jų pokytis: apimties, formos, spalvos, taip pat tokie požymiai kaip kraujavimas, niežėjimas ar šašas.
Negydant, navikas skverbiasi gilyn į odą, darinio paviršius tampa grublėtas, jis ima kilti į aukštį, tampa mazgo pavidalo ir gali išopėti.
Apgamo trauma ar plaukelių šalinimas: ar tai pavojinga?
Dažnai kyla klausimas, ar vienkartis apgamo pažeidimas, įdrėskimas ar plaukelių išpešimas gali sukelti melanomą. Vienkartinis pažeidimas dažniausiai būna nepavojingas. Tačiau jeigu apgamas nuolat traumuojamas, pavyzdžiui, skutantis, reikėtų pasirodyti gydytojui. Specialistas gali pasiūlyti tokį apgamą pašalinti arba paskirti gydymą ir tolesnį stebėjimą.
Iš apgamo augantys plaukai nereiškia, kad jis gali virsti piktybiniu. Priešingai, tai geras ženklas, nes praneša, kad apgamas yra gerybinis.
Vis dėlto medikai ragina nepešioti plaukelių, nes tai gali sukelti uždegimą, dėl kurio apgamas patinsta ir parausta. Jeigu plaukeliai kelia estetinį diskomfortą, juos galima pašalinti, tačiau gydytojai įspėja, kad tiek plaukeliai, tiek pats apgamas gali ataugti.
Saulė ir soliariumai: didžiausi melanomos rizikos veiksniai
Melanomai vystytis įtakos daro daug veiksnių, tokių kaip baltoji rasė, paveldimumas, susilpnėjusi imuninė sistema. Tačiau pagrindinis jų – visuminis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis ir pakartotiniai intensyvūs odos nudegimai.
Dėl Žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Žmogui pavojingi saulės skleidžiami UV spinduliai skirstomi į tris tipus – UVA, UVB ir UVC. Patys pavojingiausi yra UVC spinduliai, tačiau laimei, ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą. Antroje vietoje yra UVA spinduliai, pasiskverbiantys į gilesnius (iki 1 cm) odos sluoksnius, dėl kurių, manoma, vystosi vėžinės odos ligos ir skatinamas odos senėjimas. Ne tokie skvarbūs UVB spinduliai veikia tik odos paviršių (1–2 mm), tačiau būtent jie sukelia odos nudegimus.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai teigia, kad soliariumai yra toks pat vėžio rizikos veiksnys kaip rūkymas, alkoholis ir asbestas. Medikai vienareikšmiškai sako, kad soliariumuose lankytis nevertėtų, nes dirbtinės saulės UV spindulių poveikis yra didesnis ir labiau koncentruotas. Tyrimų duomenys skelbia, kad žmonių, kurie bent kartą gyvenime lankėsi soliariume, melanomos tikimybė padidėja 20 proc., o reguliariai soliariumais besinaudojantiems jaunesniems nei 35 metų žmonėms, rizika išauga net 59 proc. Lankantis daugiau kaip 20 kartų per metus, odos vėžio ir melanomos rizika išauga 75 proc.
Yra nuomonių, kad nedažnai ir neilgai trunkančios soliariumo procedūros nepakenks, tačiau visada pabrėžiamas saikingas mėgavimasis dirbtine saule. Svarbu prisiminti, kad pagal Lietuvos higienos normą (HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“) iki 18 metų šios procedūros draudžiamos. Prieš naudojimąsi būtina pasitarti su gydytoju dėl odos tipo, vartojamų vaistų ir ligų. Soliariumai draudžiami nėščiosioms, turintiems didesnį kaip 1 cm apgamą ar daug mažų. Beje, atlikti tyrimai rodo, kad ir gelio manikiūrui naudojamos UV lempos gali sukelti audinių pažeidimus ir odos vėžį.
Kaip degintis saugiai ir sumažinti riziką?
Odos vėžio prevencija prasideda nuo rizikos faktorių vengimo. Didžiausias kancerogenas, sukeliantis odos vėžį, yra UV spinduliai. Kad deginimasis būtų sveikas, oda nenusviltų ir nesukeptų, ir kad išvengtume žalojančio saulės spindulių poveikio, kuris kaupiasi visą gyvenimą, turėtume laikytis šių rekomendacijų:
- Vengti būti saulėje, kai ji zenite (nuo 11 iki 15 val.).
- Vasarą visada dėvėti galvos apdangalus, akinius, kurių stiklai pasižymi UV apsauga.
- Tinkamai naudoti apsaugos kremus: pasitepti likus pusei valandos prieš einant į paplūdimį, tepti pakankamą kiekį, o po maudynių, suprakaitavus ar praėjus 2 valandoms, kai pasibaigia kremo poveikis, pasitepti pakartotinai.
- Atkreipti dėmesį į UV indeksą, kuris nurodomas skelbiant orų prognozę: jeigu jis labai aukštas (8–10) – geriau visai neiti į lauką.
Daugelis mano, kad kuo daugiau būsime saulėje, tuo daugiau vitamino D pagamins oda. Tačiau įrodyta, kad norint gauti pakankamą vitamino D kiekį, lauke užtenka būti 10–20 min. Nereikia ir išsirengti – pakaks atviro veido, kaklo ir plaštakų.
Melanoma: vystymasis, statistika ir ankstyvos diagnostikos svarba
Piktybinis navikas arba vėžys gali vystytis iš epitelinių ląstelių, kurios dengia visų kūno gleivinių (kvėpavimo, virškinamojo trakto, lyties organų) paviršinį sluoksnį. Odos paviršinį sluoksnį taip pat sudaro epitelinės ląstelės, todėl piktybiniai navikai, išsivystę iš jų, yra odos vėžys. Tačiau odos vėžys gali išsivystyti ir ne iš epitelinių ląstelių, o iš odoje esančių pavienių ląstelių melanocitų ar jų sankaupų – apgamų. Toks navikas yra melanoma.
Dažniausiai odos melanoma išsivysto sveikoje, be apgamų, odoje. Melanoma, kuri išsivysto iš odos apgamo (dažniau įgimto), sudaro apie 30–50 proc. atvejų. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 350 odos melanomos atvejų: du trečdaliai moterims, vienas trečdalis – vyrams. Yra duomenų, kad dėl COVID-19 ligos ir pandemijos nemaža dalis šios ligos galėjo būti nediagnozuota. Todėl šiandien, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbas vyksta įprastu ritmu, gyventojai, pastebėję įtartiną odos darinį, raginami nedelsti ir registruotis odos gydytojo konsultacijai. Medikai primena, kad pas dermatovenerologą šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas.
Ypač svarbu kuo anksčiau nustatyti melanomą, kuri laikoma agresyviausia odos vėžio forma. Ir nors melanoma sudaro tik 5 proc. visų odos navikų, mirtingumas nuo šios ligos siekia net 75 proc., o tarp 30–35 m. amžiaus moterų tai antras (po krūties vėžio) pagal dažnumą mirtį sukeliantis vėžys. Kita vertus, ankstyvų stadijų melanomos gydymo prognozė yra labai palanki.
Melanomos atsinaujinimas ir ilgalaikė stebėsena
Melanoma gali atsinaujinti odoje netoli buvusio pirminio naviko, kartais – rando vietoje. Ji gali progresuoti toli nuo naviko esančiose kūno vietose ir organuose (dažniausiai plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse). Melanoma gali sugrįžti ir po daugelio metų. Todėl, kad ir kokia buvo ligos stadija, itin svarbi ilgalaikė stebėsena. Pacientai pagal individualų planą turi lankytis pas gydytoją, kartu ir patys stebėti savo odą, tikrinti limfmazgius, vengti anksčiau aptartų rizikos veiksnių. Persirgusieji dažnai keičia gyvenseną, stengiasi sveikai maitintis, daugiau fiziškai judėti. Daugelis papildomai vartoja vitaminų, atsigręžia į gamtą ir į vaistinius augalus.
Ugniažolė: liaudies medicinos pagalba po onkologinių ligų?
Pasak žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, augalo pavadinimas – ugniažolė – kalba pats už save. Tai ugninis, deginantis augalas, kurio poveikį daugelis mūsų protėvių išbandė naikindami karpas. Tradiciškai didžioji ugniažolė vartojama esant virškinamosios sistemos pažeidimams – tulžies pūslės, latakų ir kepenų ligoms, dispepsijai ir meteorizmui. Išoriškai augalas tinka karpoms, papilomoms gydyti. „Ugniažolė yra prioritetinis augalas onkologiniams ligoniams, nes veikia citotoksiškai (prieš vėžį). Šį priešvėžinį poveikį užtikrina ugniažolėje esantys junginiai alkaloidai ir glikoproteinai, kurie pasižymi išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį,“– sako žolininkas.
Taigi po melanomos gydymo patariama pavartoti ugniažolės preparatų. Pasak žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, onkologiniams pacientams, kaip ir sveikiems, naudingiausi augalai, kurie auga mūsų gimtinėje, mūsų tėvų žemėje. Tačiau reikia nepamiršti, kad ugniažolė yra itin stipri dėl savo priešvėžinių savybių. „Dažnai savo praktikoje susiduriu su atvejais, kai žmonės prisiverda užpiliukų, raugų, nežinodami tikslių saugių ugniažolės kiekių ir taip pakenkia ne tik ligos rodikliams, bet ir kepenims. Todėl patariama rinktis standartizuotus, saugiais kiekiais dozuotus ugniažolių preparatus, kurie parduodami Lietuvos vaistinėse ir yra sukurti mūsų žolininkų, fitoterapeutų, bendradarbiaujant kartu su Lietuvos ir Ukrainos mokslininkais.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.