Artimųjų Rytų regione įsiplieskęs konfliktas jau dabar meta ilgą šešėlį ant pasaulio ekonomikos ir, kaip prognozuoja ekspertai, neišvengiamai palies ir Lietuvos gyventojų pinigines. Nors tiesioginės kovos vyksta tūkstančius kilometrų nuo mūsų šalies, globalios rinkos ir prekybos grandinės reiškia, kad karas toli greitai pajaučiamas ir namuose.
Pirmosios grėsmės: infliacijos šuolis ir degalų rinkos įtampa
Lietuvos ekonomikos ekspertai vienbalsiai sutaria: net ir optimistiškiausiu scenarijumi infliacija Lietuvoje šiemet bus didesnė, nei tikėtasi prieš konfliktą. Ekonomistas Marius Dubnikovas prognozuoja, kad net ir greitai pasibaigus konfliktui, infliacijos poveikis sieks pusę procento ar net visą procentą. „Jeigu konfliktas artimiausiu metu baigtųsi, poveikis infliacijai siektų pusę procento arba procentą. Šiems metams infliacija buvo prognozuota apie 3,5 proc., dabar matysime 4–4,5 proc. infliaciją“, – prognozavo jis, pabrėždamas neapibrėžtumo faktoriaus svarbą.
Tačiau didžiausia bėda slypi būtent neapibrėžtume. Konfliktui užsitęsus, kainų spaudimas gali tik stiprėti, ypač dėl strateginės reikšmės Hormūzo sąsiaurio. Per šį gyvybiškai svarbų vandens kelią keliauja ne tik didelė dalis pasaulio naftos, bet ir dujos bei trąšos. Bet kokie sutrikimai Hormūzo sąsiauryje gali sukelti kaskadinius padarinius, paveikdami globalias žaliavų kainas. „Jei konfliktas užtruks, matysime rimtų bėdų“, – įspėjo M. Dubnikovas.
Grandininė reakcija: nuo transporto iki maisto prekių lentynų
„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad pirmasis smūgis jau juntamas degalų rinkoje. Naftos kainų kilimas tiesiogiai lemia degalų brangimą, o tai ypač skauda dyzelinui, kuris yra gyvybiškai svarbus transporto sektoriui ir žemės ūkiui. „Pabrango degalai, ypač dyzelinas, kuris svarbus transportui ir žemės ūkiui. Jei kainos išliks aukštos, įmonės šiuos kaštus perkels vartotojams“, – sakė jis.
Tai reiškia, kad brangs ne tik prekių transportavimas, bet ir didžioji dalis vartotojų krepšelio prekių, pradedant statybinėmis medžiagomis ir baigiant kasdienio vartojimo prekėmis.
Ypač pažeidžiama sritis, anot Ž. Maurico, yra maistas. „Maisto produktų kainos kils ne tik dėl degalų, bet ir dėl trąšų brangimo“, – pabrėžė ekonomistas. Aukštesnės trąšų kainos tiesiogiai didina žemės ūkio produkcijos savikainą, o tai neišvengiamai atsispindi parduotuvių lentynose.
Kada Lietuvos gyventojai pajus kainų bangą?
Nors konkretus kainų šuolio laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant konflikto intensyvumą ir trukmę, ekspertai sutinka, kad tai – tik laiko klausimas. Degalų kainos reaguoja greičiausiai, nes jos tiesiogiai priklauso nuo naftos kainų biržose. Kitų prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, sukelti transporto kaštų ar žaliavų brangimo, pasieks vartotojus su tam tikru vėlavimu, tačiau efekto išvengti nepavyks.
Ekonomistų perspėjimai rodo, kad Lietuvos gyventojams reikėtų ruoštis naujam kainų augimo etapui. Artimųjų Rytų krizė vėl demonstruoja, kaip glaudžiai susijęs yra pasaulis ir kaip regioniniai konfliktai gali daryti įtaką kiekvieno šalies gyventojo kasdieniam gyvenimui ir piniginei. Neapibrėžtumas išlieka didelis, tačiau ekonominės pasekmės jau tampa akivaizdžios.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.