Kapčiamiesčio poligonas gavo žalią šviesą Seime: aistros virė, bet sprendimas priimtas

Seimas pritarė Kapčiamiesčio poligono projektui: audringa opozicijos reakcija ir protestai

Nepaisant aštrių diskusijų, valdančiosios daugumos dalies pasipriešinimo ir gyventojų protestų, Seimas po pateikimo pritarė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektui. Šis sprendimas atvėrė kelią brigados dydžio karinio poligono įkūrimui Lazdijų rajone, kuris būtinas augančiai Lietuvos kariuomenei ir priimančiajai Vokietijos brigadai. Tačiau balsavimas atskleidė ir nemažų įtampų valdančiojoje koalicijoje, o visuomenės atstovai Seimo salėje išreiškė pasipiktinimą.

Kaip pasiskirstė balsai Seime?

Kapčiamiesčio poligono projektui pritarė didžioji dalis Seimo narių, tačiau dešimt parlamentarų balsavo „prieš“, o dar penki susilaikė. Prieš projektą balsavo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat jungtinės valstiečių frakcijos atstovai Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Visi jie priklauso valdančiajai daugumai.

Balsavime susilaikė „aušriečiai“ Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, taip pat demokratas Linas Urmanavičius. Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač iš „Nemuno aušros“, balsavo „kojomis“ – t. y., nors buvo salėje, mygtuko nespaudė. Įdomu tai, kad kelios „Nemuno aušros“ ir valstiečių frakcijos atstovai visgi palaikė projektą: „už“ balsavo Dainoras Bradauskas, Raimondas Šukys ir Dainius Gaižauskas.

Ministro Roberto Kauno argumentai už poligoną

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Seimo tribūnoje pabrėžė projekto viešumą ir svarbą Lietuvos gynybai. „Tikrai svarbus klausimas. Džiugu, kad visi kartu dalyvaujame šito klausimo sprendime, jog jis nėra daromas paslapčia, o visada, nuo pat pradžių buvo viešai, aiškiai ir, manau, gana tiksliai komunikuojamas“, – kalbėjo ministras.

Jis tvirtino, kad naujas poligonas reikalingas siekiant patenkinti augančios Lietuvos kariuomenės bei į šalį atvykstančios Vokietijos brigados poreikius.

„Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – aiškino R. Kaunas. Ministras analogija su chirurgu pabrėžė praktinės patirties svarbą: „Lietuvos karys yra lygiai toks pats profesionalas, kaip ir bet kurios kitos srities specialistas, pavyzdžiui, chirurgas. Mes, eidami pas chirurgą, norime, kad apie tai, kaip atlikti operaciją, jis būtų paskaitęs ne tik iš vadovėlio, bet ir būtų ne vieną kartą pasipraktikavęs.“

Aštri opozicijos ir koalicijos partnerių kritika

Ministras sulaukė nemažai kritikos iš savo koalicijos partnerių. „Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas suabejojo poligono prioritetais, ypač po incidento Varėnos rajone, kai oro gynybos sistemos nepastebėjo sudužusio drono. „Akivaizdu, kad šiuolaikinio karo taisyklės negrįžtamai pasikeitė. Tai vis dėlto klausimas būtų – ar steigdami karinį poligoną prie pat sienos atsižvelgėte į šiuolaikinio karo patirtį? Kada mes kalbėsime apie oro gynybą ir civilinę saugą, ar vis tik teisingi yra prioritetai? Aš suprantu, kad sviestu košės nepagadinsi, ir poligonas, kaip priemonė, būtina, tačiau jo kaina ir kaip prioritetas kelia šiek tiek abejonių“, – svarstė A. Gedvilas. R. Kaunas sutiko su pastebėjimu, bet argumentavo, kad gynybos stiprinimas yra ilgalaikis procesas, ir jei nebūtų pradėtas prieš dešimt metų, dabar situacija būtų dar sudėtingesnė.

Valstietis Dainius Gaižauskas kritikavo projekto parengimą, teigdamas, kad jis sukėlė per daug nerimo ir įtampos. „Gaila, kad tenka apgailestauti, kaip jūs parengėte šį įstatymo projektą. Tiek nerimo sukėlėte ir įtampos, nors puikiai žinome, kad kariuomenei šis tikslas tikrai buvo svarbus ir mes privalėjome jį atlikti kokybiškai“, – kalbėjo parlamentaras. Jis paminėjo, kad ministras neateidavo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžius ir neteikė projekto, nors yra klausimų po slaptumo žymomis.

„Aušrietis“ Tomas Domarkas paragino kolegas atsižvelgti į visuomenės nuomonę. „Ar mes girdime, ką sako visuomenė, ar mes išgirdome kiekvieno piliečio nuomonę, ar atsakėme į visus klausimus? Manau, kad šiandien supriešinome visuomenę, neatsakydami į visus klausimus ir neužtikrindami tam tikrų atsakymų, ar tikrai čia reikia taip skubėti, ar nereikia laiko dar įsigilinti ir išspręsti žmonių problemas, kurie nežino, ką daryti, kaip elgtis“, – teigė T. Domarkas.

Valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad sprendimas priimamas „buldozeriu“, ignoruojant gyventojų konstitucines teises ir neatsakius į visus klausimus. „Kam atsakinėti į klausimus bendruomenės, žmonių, suprasti, kad Lietuvoje galioja Konstitucija, kad yra konstitucinės teisės į turtą, į gyvenimą? Nieko to nebeliko“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Protestai Seimo salėje ir merės vizitas

Nuo pat ryto parlamente lankėsi Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, susitikusi su bendrapartiečiais demokratais. Prieš vidurdienį, kai turėjo būti pristatytas poligono projektas, Seimo balkone pasirodė keliolikos žmonių grupė su baltais raiščiais ant akių. Jie užsidėjo raiščius ministrui Robertui Kaunui stojus prie tribūnos, išreikšdami savo tylų protestą. Po T. Domarko kalbos protestuotojai pradėjo ploti, o V. Ąžuolo replikos sulaukė audringos gyventojų reakcijos.

Prezidentūra ne kartą pabrėžė, kad Kapčiamiesčio poligono projektas yra svarbus koalicijos tvarumo išbandymas, parodantis, ar valdančioji dauguma sugeba priimti sudėtingus sprendimus.

Siūlomas poligonas ir kompensacijos gyventojams

Įstatymo projektu Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių bendras plotas sudarys 14,6 tūkst. hektarų. Didžioji dalis, maždaug du trečdaliai, bus skirta manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms ir administraciniams pastatams. Šioje zonoje esančių 77 sodybų savininkai galės rinktis – likti ar per 60 mėnesių parduoti turtą valstybei supaprastinta tvarka.

Kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje, prie Lenkijos sienos, kur yra 13 sodybų. Šioje zonoje esantis privatus nekilnojamasis turtas ir verslai bus išperkami pagal patvirtintą įstatymą, o individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi vertintojai.

Gyventojams numatytos kompensacijos už neturtinę žalą, siekiančios 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį, t. y. 51,8 tūkst. eurų už sodybą. Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti, ar parduoti savo turtą. Už šias sodybas bus atlyginama pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę, o papildomai savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

Brigados dydžio poligonas kuriamas siekiant užtikrinti kariuomenės modernizaciją, augančio šauktinių skaičiaus poreikius, nacionalinės divizijos vystymą ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.