Daugelis žmonių, pradedančių vartoti gydytojo paskirtus vaistus, nerimauja dėl galimo šalutinio poveikio. Tačiau, pasak gydytojos kardiologės doc. J. Badarienės, kur kas svarbiau sutelkti dėmesį į vaisto paskirtį ir jo teikiamą naudą. Bet kurio medikamento tikslas yra pagerinti sveikatą ir palengvinti ligos simptomus, o ne juos pabloginti.
„Žmones, pradedančius vartoti bet kuriuos gydytojo paskirtus vaistus, labai raginu galvoti apie jų pranašumus: kodėl vaistas buvo paskirtas, ką gero jis duos, o ne baimintis šalutinio poveikio“, – pabrėžia docentė.
Nors kai kurie pacientai išties yra jautresni vaistams ir jiems dažniau pasireiškia nepageidaujamos reakcijos, svarbu kritiškai įvertinti jaučiamus simptomus. Gydytoja J. Badarienė pažymi, kad dalis šalutinių simptomų po kurio laiko gali visiškai išnykti, leidžiant toliau sėkmingai tęsti gydymą. Vis dėlto, jei simptomai nepagerėja, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vaistų vartojimo nutraukimas – tik su gydytojo žinia
Ypatingai svarbu niekada nenutraukti gydytojo paskirtų vaistų vartojimo savarankiškai. Pasak kardiologės, jei kyla abejonių dėl savijautos ar vaisto poveikio, reikia pasitarti su specialistu. Gali būti, kad pakaks sumažinti dozę arba pakeisti vaistą kitu, kuris pasižymi mažesne šalutinio poveikio tikimybe konkrečiam pacientui.
Psichologinio nusiteikimo galia: „nocebo“ efektas
Kardiologė J. Badarienė atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais šalutinis vaisto poveikis gali būti jaučiamas ir dėl neigiamo psichologinio nusiteikimo. Norint to išvengti, rekomenduojama nenusiteikti neigiamai iš anksto, perskaičius apie galimą šalutinį poveikį informaciniame lapelyje. Taip pat patariama nepradėti vartoti kelių skirtingų vaistų vienu metu, kad būtų lengviau nustatyti galimą nepageidaujamą reakciją.
„Jeigu nuolat galvosime apie šalutinį poveikį ir tikėsimės, kad jis pasireikš, taip iš tiesų gali ir nutikti. Kai kurie pacientai vos paskyrus vaistą laukia, kol pajus informaciniame lapelyje išvardytus šalutinius simptomus.
To tikrai nereikėtų daryti – šalutinis vaisto poveikis yra išimtis, ne taisyklė“, – teigia docentė.
Šią teoriją patvirtina 2019 m. Amerikoje atliktas SAMSON tyrimas su pacientais, kurie atsisakė vartoti statinus (vaistus, skirtus padidėjusiam cholesterolio kiekiui mažinti) dėl pasireiškusio šalutinio poveikio. Tyrimas atskleidė stulbinančius rezultatus: net 90 proc. šalutinio poveikio atvejų buvo nulemti psichologinių priežasčių. Ši situacija, kai nepageidaujama organizmo reakcija į statinus pasireiškia ne dėl pačių vaisto medžiagų, o dėl pacientų įsitikinimo, kad vaisto vartojimas sukels šalutinį poveikį, buvo pavadinta „nocebo“ efektu.
SAMSON tyrimas: stulbinantys rezultatai
Minėtame tyrime dalyvavo pacientai, kurie, vartodami statinus, patyrė raumenų skausmus – vieną iš galimų šalutinių poveikių. Vienerius metus tyrimo dalyviai kas keturis mėnesius gaudavo keturis skirtingus buteliukus: viename buvo statinų tabletės, kitame – placebas (tabletės be aktyviųjų medžiagų), o likę buteliukai – tušti. Pacientams nebuvo žinoma, kuriose tabletėse yra statinas, o kuriose – placebas.
Kasdien vartodami po vieną tabletę arba nieko nevartodami, pacientai išmaniuosiuose telefonuose žymėjo patiriamo raumenų skausmo stiprumą. Tyrimo rezultatai buvo akivaizdūs: kai pacientai nevartojo jokių tablečių, jie beveik nejautė skausmų. Tačiau vartojant statinus arba placebo tabletes, skausmas buvo jaučiamas labai panašiai – tai reiškia, kad nepageidaujamų reakcijų pasireiškė ir vartojant placebą.
Šis tyrimas ryškiai parodė, kad vaistų šalutinis poveikis gali pasireikšti vien dėl neigiamo nusiteikimo. Sužinoję tyrimo rezultatus, net 50 proc. dalyvių sėkmingai atnaujino gydymą statinais.
Statinų svarba ir lietuvių baimė
Gydytoja J. Badarienė apgailestauja, kad statinai Lietuvoje vis dar nėra plačiai vartojami, nors šie vaistai ne tik efektyviai mažina padidėjusio cholesterolio koncentraciją, bet ir užtikrina gyvybiškai svarbią apsaugą nuo kardiovaskulinių įvykių. Jie mažina miokardo infarkto ir insulto riziką, stabdo aterosklerozės vystymąsi.
„Lietuviai kažkodėl vis dar bijo vartoti šiuos vaistus. Daugeliui atrodo, kad cholesterolio koncentraciją galima sumažinti vien laikantis tinkamos dietos. Klinikinėje praktikoje dažnai tenka susidurti su situacija, kai pacientas teigė negalintis vartoti statinų dėl pasireiškusio šalutinio poveikio, tačiau situacija labai pasikeičia tuomet, kai žmogus patiria kardiovaskulinį įvykį, pavyzdžiui, miokardo infarktą. Tuomet šie pacientai pradeda toleruoti statinus ir netgi didelėmis dozėmis“, – dalijasi savo patirtimi kardiologė.
Todėl doc. J. Badarienė pabrėžia pasitikėjimo gydytoju ir pozityvaus požiūrio į gydymą svarbą. Tikėtina, kad teigiamas nusiteikimas ir pasitikėjimas specialistu padės greičiau pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.