Prieširdžių virpėjimas – tai širdies ritmo sutrikimas, pasireiškiantis chaotišku prieširdžių susitraukinėjimu, dėl kurio sutrinka visa širdies veikla. Širdis ima plakti neritmiškai ir mažiau efektyviai. Priepuolio metu, net ramybės būsenoje, širdies susitraukimų dažnis gali viršyti 100 tvinksnių per minutę.
Neįprastai greitas pulsas – pavojaus signalas
Medikai primygtinai pataria kiekvienam suaugusiam žmogui bent kartą per savaitę pasimatuoti kraujo spaudimą, kartu atkreipiant dėmesį ir į pulso dažnį. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja kardiologė Loreta Mikšėnaitė pabrėžia prevencijos svarbą.
„Visi elektroniniai kraujospūdžio matavimo aparatai taip pat rodo pulsą. Jeigu žmogaus pulsas visada būdavo 60–70, o dabar – 100. Tai yra pirmas požymis, kad kažkas atsitiko ir reikia kreiptis pas gydytoją“, – sakė kardiologė.
Keturi simptomai, galintys įspėti apie insulto riziką
Nors prieširdžių virpėjimas tiesiogiai nekelia grėsmės gyvybei, šis sutrikimas gali tapti pavojingų kraujo krešulių susidarymo širdyje priežastimi. Toks krešulys, nukeliavęs į galvos smegenis, gali sutrikdyti kraujo ir deguonies tiekimą, taip sukeldamas insultą. Ankstyva diagnostika ir ritmo sutrikimo kontrolė yra gyvybiškai svarbios, siekiant sumažinti komplikacijų riziką.
Didžiosios Britanijos širdies fondas išskiria keturis pagrindinius simptomus, kurie gali išduoti prieširdžių virpėjimą:
- širdies permušimai;
- galvos svaigimas;
- dusulys;
- nuovargis.
Vis dėlto, svarbu žinoti, kad ne visada šie simptomai iš karto reiškia problemą. Gydytoja kardiologė L. Mikšėnaitė atkreipia dėmesį, kad kartais net ir išvardinti požymiai gali rodyti jau pažengusias prieširdžių virpėjimo komplikacijas. „Maždaug 30 proc. pacientų apskritai nepajaučia širdies ritmo sutrikimo pradžios“, – teigė kardiologė, pabrėždama tyliosios ligos eigos pavojų.
Fizinis aktyvumas – patikima širdies apsauga
Europos kardiologų draugijos 2023 m. kongrese pristatytas naujas tyrimas atskleidė džiuginančius rezultatus: geros fizinės formos palaikymas gali ženkliai sumažinti prieširdžių virpėjimo ir insulto riziką.
Tyrėjų komanda, ištyrusi daugiau nei 15 000 širdies liga sergančių asmenų, vertino dalyvių fizinę būklę pagal Bruce’o protokolą, tiriant juos ant bėgtakio, palaipsniui didinant ėjimo greitį ir nuolydį.
Mokslininkai analizavo fizinio pasirengimo ir širdies bei kraujagyslių ligų, insulto ir prieširdžių virpėjimo sąsajas, atsižvelgdami į įvairius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, cholesterolio kiekis, inkstų funkcija, ankstesnis insultas, hipertenzija ir vartojami vaistai. Fizinis pasirengimas buvo nustatomas pagal energijos sąnaudų lygį, išreikštą metaboliniais ekvivalentais (MET).
Tyrimo, trukusio daugiau nei 11 metų, rezultatai parodė, kad kiekvienas MET padidėjimas atliekant bėgtakio testą buvo susijęs su 8 proc. mažesne prieširdžių virpėjimo rizika, 12 proc. mažesne insulto rizika ir 14 proc. mažesne nepageidaujamo širdies ir kraujagyslių įvykio rizika. „Tyrimo rezultatai rodo, kad geros fizinės formos palaikymas gali padėti išvengti prieširdžių virpėjimo ir insulto“, – apibendrino tyrimo autoriai. Tai pabrėžia reguliaraus fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo svarbą, siekiant apsaugoti širdies sveikatą ir išvengti sunkių komplikacijų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.