Cukraus pakaitalai, tokie kaip sacharinas, atsirado XX amžiaus pradžioje ir greitai užkariavo vartotojų širdis kaip „sveikesnė“ alternatyva įprastam cukrui. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino daugybę šių saldiklių, įskaitant sukralozę, aspartamą, cukraus alkoholius (ksilitolį, eritritolį) ir augalinius pakaitalus, pavyzdžiui, steviją.
Ankstesni tyrimai pabrėžė tam tikrus cukraus pakaitalų privalumus, tokius kaip sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, kas itin aktualu sergantiesiems diabetu, ir apsauga nuo dantų ėduonies. Tačiau, pastaruoju metu atlikta daugybė tyrimų, kurie atskleidžia ir galimus pavojus sveikatai.
Šalutinis Poveikis: Nuo Žarnyno iki Smegenų
Nors daugelis cukraus pakaitalus renkasi dėl mažesnio kalorijų kiekio, moksliniai tyrimai vis dažniau sieja juos su įvairiomis sveikatos problemomis. Viena iš jų – galimas neigiamas poveikis žarnyno mikrobiomui, kuris yra gyvybiškai svarbus mūsų imuninei sistemai ir bendrai gerovei. Be to, mažai kalorijų turintys saldikliai buvo siejami su didesne širdies priepuolio, insulto, metabolinio sindromo, nutukimo, migrenos ir net vėžio rizika.
Ypatingą nerimą kelia naujausi tyrimai, analizuojantys šių medžiagų poveikį pažinimo funkcijoms. Amerikos neurologijos akademijos medicinos žurnale „Neurology“ neseniai publikuotas tyrimas pateikė dar daugiau įrodymų apie cukraus pakaitalų vartojimo ir mąstymo gebėjimų silpnėjimo ryšį.
Dėmesys 7 Populiariems Cukraus Pakaitalams
Šiam išsamiam tyrimui mokslininkai surinko duomenis iš daugiau nei 12 000 Brazilijos gyventojų, kurių vidutinis amžius buvo 52 metai. Dalyviai nuosekliai pildė mitybos anketas, o jų sveikata ir pažinimo funkcijos buvo stebimos vidutiniškai aštuonerius metus. Tyrėjai ypatingą dėmesį skyrė septyniems dirbtiniams saldikliams, kurie dažnai naudojami maisto pramonėje: aspartamui, sacharinui, acesulfamui-K, eritritoliui, ksilitoliui, sorbitoliui ir tagatozei.
Nors ankstesni tyrimai jau rodė, kad dirbtiniai saldikliai gali būti susiję su vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar net depresija, jų tiesioginis poveikis pažinimo funkcijoms nebuvo nuodugniai ištirtas.
Būtent šis tyrimas užčiuopė konkretų ryšį tarp šių medžiagų vartojimo ir smegenų veiklos.
Šokiruojantys Rezultatai: Greitesnis Pažinimo Funkcijų Silpnėjimas
Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad dalyviai, kurie vartojo didžiausią cukraus pakaitalų kiekį (vidutiniškai 191 mg per dieną), patyrė net 62 procentais greitesnį bendrų mąstymo ir atminties gebėjimų silpnėjimą. Šis rezultatas buvo lyginamas su tais, kurie vartojo mažiausią saldiklių kiekį (vidutiniškai 20 mg per dieną).
Pastebėtas pažinimo funkcijų sumažėjimas, vartojant didelius dirbtinių saldiklių kiekius, buvo toks reikšmingas, kad jį galima prilyginti spartesniam senėjimui, „pridėjusiam“ apie pusantrų metų prie biologinio amžiaus. Įdomu tai, kad šis poveikis buvo ryškesnis jaunesnio amžiaus (iki 60 metų) suaugusiems ir sergantiems cukriniu diabetu.
Ką Tai Reiškia Vartotojams ir Kokios Tolesnės Perspektyvos?
Nors tyrimas atskleidė nerimą keliančius ryšius, mokslininkai pabrėžia, kad dar reikia nuodugniau išsiaiškinti šio reiškinio mechanizmus. Kitas svarbus žingsnis – suprasti, kodėl nustatytas ryšys tarp cukraus pakaitalų ir pažinimo funkcijų silpnėjimo yra ryškesnis jaunesniems asmenims ir sergantiems diabetu.
Be to, verta atkreipti dėmesį, kad ne visi tiriami saldikliai pasirodė esą lygiai pavojingi. Pavyzdžiui, tagatozė nebuvo susijusi su pažinimo funkcijų pablogėjimu, o kiti šeši – taip. Tai reiškia, kad būtini tolesni tyrimai, siekiant išanalizuoti skirtingų saldiklių poveikį ir galbūt rasti saugesnes alternatyvas. Kol kas vartotojams rekomenduojama būti budriems ir atidžiai vertinti produktų sudėtį, o dėl mitybos pokyčių pasikonsultuoti su specialistais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.