Nusilpus imuninei sistemai, pavojinga bakterija Helicobacter pylori (H.pylori) ima daugintis, sukeldama sunkių virškinimo sistemos sutrikimų. Dėl šios infekcijos skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje gali atsiverti opos, o ilgainiui išsivystyti net ir skrandžio vėžys. Šis mikroorganizmas kelia rimtų klausimų dėl savo paplitimo ir gydymo efektyvumo.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šią bakteriją nešioja beveik pusė žmonijos. Mažiau išsivysčiusiose šalyse užsikrėtusiųjų dalis siekia 70–80 procentų, o Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėse – 20–30 procentų. Lietuvoje situacija neramina: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 procentų gyventojų – panašiai kaip kai kuriose Afrikos šalyse.
Kyla esminis klausimas: ar nustačius H.pylori skrandyje būtina nedelsiant gydytis antibiotikais? Tai sudėtinga problema, dėl kurios aktyviai diskutuoja mokslininkai visame pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, kad maži H.pylori bakterijų kiekiai gali būti net naudingi organizmui, tačiau didesnės koncentracijos – pragaištingos.
Kas yra Helicobacter pylori ir kodėl ji pavojinga?
Bakterija H.pylori turi įdomią ir palyginti neseną istoriją. Ilgą laiką buvo manoma, kad agresyvioje, didelės koncentracijos druskos rūgšties prisotintoje skrandžio terpėje jokios bakterijos negali išgyventi. Dėl šios priežasties niekas ir neieškojo blogųjų bakterijų skrandyje. Tačiau maždaug prieš trisdešimt metų paaiškėjo, kad H.pylori yra unikaliai prisitaikiusi gyventi būtent tokioje aplinkoje.
1989-aisiais Australijos mokslininkai pirmą kartą aptiko ir išaugino šią bakteriją iš skrandžio audinio, įrodydami, kad tai – pagrindinė skrandžio opaligės priežastis. Šis atradimas ne tik pelnė Nobelio premiją, bet ir leido medikams sėkmingiau gydyti opaligę. Taip pat buvo įrodyta, kad H.pylori gali sukelti skrandžio uždegimą. Nors daugeliui žmonių tai būna lengvas, besimptomis uždegimas, kai kuriems dėl lėtinio uždegimo vystosi skrandžio atrofija – priešvėžinė būklė, smarkiai didinanti skrandžio vėžio riziką.
H.pylori sugeba išgyventi skrandžio rūgštyje išskirdama fermentą ureazę, kuri skaido šlapimo rūgštį į anglies dvideginį ir amoniaką. Šios medžiagos sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip raugėjimas ir prastas kvapas burnoje. Be to, jos neutralizuoja skrandžio sulčių rūgštingumą, sutrikdydamos virškinimą ir tulžies išskyrimą, kas yra būtina riebalų skaidymui plonosiose žarnose. Bakterija taip pat slopina skrandžio gleivių gamybą, padarydama skrandį jautrų aštriam maistui, kofeinui, alkoholiui, o tai skatina gleivinės uždegimą ir opų atsiradimą.
Skrandžio vėžys ir H.pylori: klastingas ryšys
Opaligę sukelianti bakterija yra viena pagrindinių skrandžio vėžio priežasčių. Jei H.pylori nėra sunaikinama, opaligė atsinaujina ir ilgainiui gali pereiti į piktybinį naviką. Išsivysčiusiose šalyse ji sukelia iki 75 procentų, o besivystančiose – net 90 procentų skrandžio vėžio atvejų.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos prezidentas Alvydas Česas įspėja: „jei dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, reikėtų sunerimti, ar tai nėra ženklas, kad atsirado opa.“
Nerimą kelia ir tai, kad skrandžio vėžys Lietuvoje vis dažniau diagnozuojamas jaunesnio amžiaus žmonėms. „Neaišku, kodėl skrandžio vėžys nusitaiko į vis jaunesnius žmones ir kodėl šia liga serga sveiką gyvenimo būdą pasirinkę asmenys“, – pripažino A.Česas. Be to, pastaruoju metu dažniau nustatomos agresyvesnės skrandžio vėžio formos, kurios gali būti susijusios su mitybos ypatumais, medikamentų vartojimu ir kitais nepalankiais veiksniais. Nors ne visi užsikrėtusieji suserga vėžiu, medikai neabejoja, kad ryšys tarp H.pylori ir skrandžio vėžio egzistuoja.
Paplitimas ir kodėl Lietuvoje situacija prastesnė?
Bakterija H.pylori plinta per seiles, todėl ja galima užsikrėsti net bučiuojantis. Neretai užkratą turi keli šeimos nariai ar net visa šeima. Užsikrėsti dažniausiai galima ankstyvoje vaikystėje, maždaug iki penkerių metų, dažniausiai – per motinos seiles. Vyresni vaikai užsikrečia rečiau dėl susidariusio skrandžio gleivinės imuniteto.
Pavojingos bakterijos plitimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Manoma, kad dėl Antrojo pasaulinio karo sukeltos ekonominės suirutės ir prastų higienos sąlygų Lietuvoje didžioji dalis gyventojų ilgą laiką buvo šios bakterijos nešiotojai. Tuo tarpu Vakarų šalyse, gerėjant ekonomikai ir higienos sąlygoms, infekcija ėmė natūraliai nykti. Pastaruoju metu Vakaruose auga mažai vaikų, užsikrėtusių H.pylori, nebent tai būtų pabėgėlių ar emigrantų atžalos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas profesorius Limas Kupčinskas, prisidėjęs prie Europos H.pylori gydymo rekomendacijų rengimo, pateikia Kauno klinikų duomenis: „Vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojams ši infekcija yra dažna. Manoma, maždaug 50–60 proc. jų turi šią bakteriją. Tačiau vaikų užkrėstumas siekia vos 10 proc., o studentiško amžiaus jaunuolių – apie 25 proc.“ Tyrimai rodo, kad natūralus infekcijos mažėjimas vyksta ir Lietuvoje – prieš 25 metus H.pylori buvo užsikrėtęs kas antras Kauno medicinos studentas, o dabar – kas ketvirtas. Tačiau, lyginant su ekonomiškai išsivysčiusiomis šalimis, Lietuvoje sergamumas skrandžio vėžiu vis dar yra dvigubai didesnis, kas siejama su didesniu H.pylori paplitimu.
Gydymo iššūkiai ir diagnostikos būdai
Prof. L. Kupčinskas pabrėžia, kad „jei vargina skrandžio sutrikimai, pavyzdžiui, jaučiamas pilnumas, skausmas „duobutėje“, būtina ieškoti, ar nėra bakterijos. Aptikus ją būtina skirti antibiotikų. Kita vertus, žmonėms, kurie neturi jokių nusiskundimų, nereikia panikuoti, jiems tokie tyrimai nėra būtini.“
Gydymas dažnai yra sudėtingas, nes sunaikinti H.pylori bakteriją prireikia dviejų ar net trijų antibiotikų derinio. Dar viena problema – didėjantis bakterijos atsparumas antibiotikams. Kartais plataus spektro antimikrobinių vaistų vartojimas gali padaryti „meškos paslaugą“, stiprindamas bakterijos atsparumą ir leidžiant jai dar labiau apnuodyti organizmą savo toksinais. Profesorės teigimu, jau nepakanka įprastų antibiotikų dozių norint sunaikinti H.pylori.
Ši sudėtinga situacija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir Pietų Europos valstybėms, kur antibiotikų vartojimas dažnai būna nepagrįstas. Priešingai, Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje ir Švedijoje, kur antibiotikai vartojami racionaliai, tokių problemų dar nekyla. Tai rodo, kad svarbu ne tik naikinti H.pylori, bet ir atsakingai vartoti antibiotikus, vengiant jų pertekliaus gydant virusinės kilmės karščiavimą ar peršalimą, kadangi tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių.
Infekciją diagnozuoti galima keliais būdais: atliekant endoskopijos tyrimą su biopsija, tiriant kraują ar išmatas. Taip pat skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai gali užmaskuoti bakterijos buvimą, todėl svarbu laiku išsitirti. Ateityje Kauno klinikose bus taikomas ir kvėpavimo testas – neinvazinis metodas, kurio metu iškvepiamame ore ieškoma bakterijos medžiagų apykaitos produktų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.