Ankstyva diagnostika – raktas į pasveikimą nuo storosios žarnos vėžio
Storosios žarnos vėžys yra vienas iš geriausiai išgydomų virškinamojo trakto piktybinių navikų, jei jis nustatomas ankstyvosiose stadijose. Pasveikimo tikimybė I–II stadijoje siekia iki 90 procentų. Sėkmę lemia tiek šiuolaikinis gydymas, tiek visuomenės sąmoningumas laiku kreiptis į medikus. Vėlesnių stadijų atveju reikalingas kompleksinis gydymas, derinant chemoterapiją, biologinę, taikinių, spindulinę terapiją ir chirurgiją, tačiau net ir tuomet dalis pacientų gali pasveikti, ypač gydantis specializuotose įstaigose, besilaikančiose aukščiausių standartų.
Kokie signalai išduoda klastingą ligą?
Ši liga dažnai neturi specifinių simptomų, todėl yra klastinga. Ankstyvieji požymiai gali būti subtilūs žarnyno funkcijos pokyčiai: nepaaiškinamas vidurių pūtimas, protarpinis viduriavimas ar užkietėjimas. Kraujas išmatose dažnas, kai vėžys lokalizuotas kairėje gaubtinės ar tiesiojoje žarnoje. Dešinės gaubtinės žarnos vėžys gali pasireikšti mažakraujyste, bendru silpnumu ar net apčiuopiamu dariniu pilvo dešinėje. Bet kokie ilgiau trunkantys nepaaiškinami žarnyno sutrikimai yra signalas nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Storosios žarnos vėžio patikra: kodėl tai svarbu?
Asmenys virš 50 metų priskiriami didesnės rizikos grupei. Lietuvoje veikianti ankstyvosios diagnostikos programa numato, kad 50–74 metų gyventojams kas dvejus metus atliekamas imuninis slapto kraujo testas išmatose. Teigiamas rezultatas reiškia, kad reikalinga kolonoskopija. Deja, nemaža dalis žmonių ignoruoja pirmuosius simptomus ar vengia tyrimų dėl jų intymumo, taip atidėdami gyvybiškai svarbią diagnozę ir pablogindami prognozes.
Nuo žarnyno mikrobiomo iki genetikos: kas lemia ligos atsiradimą?
Naujausi tyrimai rodo žarnyno mikrofloros (mikrobiomo) reikšmę storosios žarnos vėžio atsiradimui, atkryčiui ir prevencijai. Amžius yra svarbus rizikos veiksnys, o genetika lemia didesnę riziką tokioms ligoms kaip šeiminė adenominė polipozė ar paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys. Taip pat riziką didina vadinamasis šeiminis vėžys, kai artimi giminaičiai sirgo liga jauname amžiuje.
Neigiamą įtaką turi ir gyvenimo būdo faktoriai: rūkymas, alkoholio vartojimas, didelis raudonos mėsos kiekis mityboje, mažas fizinis aktyvumas ir lėtinis vidurių užkietėjimas.
Šiuolaikinės technologijos: robotinė chirurgija gelbsti gyvybes
COVID-19 pandemija lėmė vėlesnę onkologinių ligų diagnostiką, todėl padažnėjo išplitusių vėžio atvejų. Kolonoskopija išlieka esminiu diagnostikos ir ikivėžinių pakitimų šalinimo metodu. Nuo 2018 metų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos robotinės storosios žarnos vėžio operacijos. Ši pažangi technologija suteikia chirurgams puikų erdvinį vaizdą ir tikslų instrumentų valdymą. Pacientai po robotinių operacijų greičiau atsigauna, patiria mažiau skausmo ir kraujo netekimo, o tai lemia geresnius gydymo rezultatus ir kokybiškesnį vėžio pašalinimą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.