Alytiškio Petro istorija: vėžys, kurio nejuto
Alytiškis Petras daugelį metų dirbo pavojingomis sąlygomis: ant stogų liedavo karštą bitumą, izoliuodavo juo patalpas, o vėliau spjaudydavosi suodžiais. Toks buvo jo gyvenimas, dėl kurio būdavo skiriami net talonai nemokamam kefyrui. Sulaukęs 65-erių, jis profilaktiškai pasitikrino sveikatą, tačiau nedidelė juoda dėmelė krūtinės ląstos rentgeno nuotraukoje nebuvo įvertinta. Jokių ligos požymių vyras nejautė – buvo darbingas, nežinojo apie sausą kosulį ar dusulį, nors ir buvo metęs rūkyti.
Praėjus dvejiems metams, Petras apčiuopė gumbelį žandikaulyje. Atlikus išsamius tyrimus Kauno klinikose, paaiškėjo tikroji tiesa – išplitęs plaučių vėžys. Jam buvo paskirtas švitinimas, vėliau chemoterapija, o pastaruosius dvejus metus jis sėkmingai gydomas imunoterapija. „Kol kas negaliu skųstis sveikata, gyvenu gerai, o apie savo ligą pasakoju tik dėl to, kad plaučių vėžys ilgą laiką mane graužė, o aš nieko apie tai nežinojau“, – prisipažino Petras.
Plaučių vėžio klasta ir Lietuvos statistika
Petro istorija atspindi didžiausią plaučių vėžio klastą: piktybinės ląstelės, pradėjusios daugintis plaučių audinyje, ilgą laiką elgiasi tyliai. Ankstyvųjų ligos simptomų, tokių kaip nuovargis, bendras silpnumas ar įvairūs skausmai, žmonės dažnai nesieja su plaučių vėžiu, nes jie būdingi ir kitoms ligoms. Kraujo tyrimai taip pat negali parodyti ankstyvųjų stadijų. Kosėjimas, skrepliavimas, dusulys dažniau vargina rūkalius, bet gali būti ir persišaldymo, bronchito ar kitų kvėpavimo takų ligų požymiai.
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai profesorius Saulius Cicėnas pripažįsta, kad plaučių vėžys yra viena klastingiausių ligų, o Lietuvoje statistika nėra guodžianti. Kasmet nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, o daugiau kaip 1100 žmonių miršta nuo šios ligos.
„Nors sergamumas plaučių vėžiu Lietuvoje stabilizavosi, mirštamumas yra labai didelis“, – teigia S. Cicėnas.
Ankstyvosios plaučių vėžio stadijos, suteikiančios geriausias ilgalaikio gydymo perspektyvas, sudaro vos 20–25 procentus visų atvejų. Didžioji dalis diagnozuojama jau vietiškai išplitusiame arba toli pažengusiame etape, kai ligos gydymas yra sudėtingesnis. Profesorius S. Cicėnas įspėja, kad karščiavimas ir atsikosėjimas skrepliais jau gali būti vietiškai išplitusio plaučių vėžio požymiai.
Diagnostika ir gydymo proveržis: imunoterapija
Pirmiausia susirūpinti dėl plaučių vėžio turėtų rūkaliai, kuriuos dažnai vargina sausas kosulys. Tokiais atvejais būtina atlikti krūtinės ląstos rentgeno tyrimą. Nors dažniausiai diagnozuojamas bronchitas ar plaučių uždegimas, jei antibiotikai nepadeda, būtina atlikti kompiuterinę tomografiją, nes vien rentgeno nuotraukos neužtenka plaučių vėžiui nustatyti.
Sergant išplitusiu plaučių vėžiu, didžiules viltis teikia imunoterapija. Ši gydymo forma, be kurios neįsivaizduojama nė viena pripažinta Europos klinika, Lietuvoje jau kompensuojama. Imunoterapijai naudojami medikamentai veikia tam tikrus piktybinio naviko receptorius, padėdami organizmo imuninei sistemai atpažinti ir kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Šių receptorių atradimas tapo perversmu medicinoje ir buvo įvertintas Nobelio premija.
Imunoterapija gali būti skiriama po chemospindulinio gydymo esant III ar IV ligos stadijai, taip pat kartu su chemoterapija. „Įsitikinome, kad dėl imunoterapijos gerėja gydymo efektas, ilgėja pacientų išgyvenamumas“, – patikino S. Cicėnas. Tačiau gydymo metodus tenka keisti, nes piktybinės ląstelės sugeba prisitaikyti, o imunoterapija veiksminga tik tam tikrą laiką. Kovojant su plaučių vėžiu, taikoma taikinių terapija, imunoterapija, chemoterapija arba jų deriniai, o galutinį sprendimą priima gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į detalius audinių tyrimus ir paciento būklę.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Plaučių vėžio atsiradimui didelės įtakos turi gyvenimo būdas, aplinkos tarša, genetinė predispozicija (apie 7–8 proc. atvejų gali būti paveldimi), tačiau pagrindinė priežastis išlieka rūkymas. Ne veltui lapkritis visame pasaulyje yra plaučių žinomumo mėnuo, skirtas atkreipti dėmesį į šią ligą.
Nacionalinio vėžio instituto pulmonologė Vaida Gedvilaitė akcentuoja, kad gydymo nauda ir žala turi būti individualiai įvertinta. „Kiekvieną kartą skirdami medikamentinį gydymą turime įvertinti gydymo naudą ir žalą“, – teigė gydytoja.
Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad prie plaučių vėžio atsiradimo prisideda ir elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas. Tarptautinės medikų organizacijos vieningai pasisako prieš visus sveikatai žalingus rūkymo būdus. Profesorius S. Cicėnas įspėja nesusižavėti elektroninėmis cigaretėmis, nes jose esantis nikotino tirpalas, nors ir garinamas, veikia bronchų gleivinę ir sukelia kvėpavimo takų ligas bei plaučių vėžį.
Dar vienas svarbus rizikos veiksnys Lietuvoje yra asbestas. Šalies gyventojai vis dar gyvena namuose su asbesto stogais, o įkvepiamos asbesto skaidulos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir tampa įvairių piktybinių ligų priežastimi, didindamos plaučių vėžio riziką maždaug 5 kartus. Kenksmingas asbesto poveikis dažnai pasireiškia po 20–30 metų, todėl svarbu vengti kontakto su šia medžiaga, ypač ardant senus stogus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.