Aukštas kraujo spaudimas – tylus, bet pavojingas sveikatos priešas, kuris dažnai pasireiškia be aiškių simptomų, todėl daugelis žmonių apie savo būklę sužino per vėlai. Kaip jį atpažinti, teisingai matuoti ir efektyviai kontroliuoti? Vaistininkė Justina Metlovienė dalijasi vertingomis įžvalgomis, kurios gali padėti išsaugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Kas turėtų atkreipti dėmesį į kraujo spaudimą?
Anot vaistininkės, aukštas kraujo spaudimas dažnai priverčia širdį dirbti sparčiau, sukelia sunkumo jausmą krūtinėje ir stipresnį širdies plakimo pojūtį. Dėl sutrikusio kraujo tekėjimo ir padidėjusio spaudimo kraujagyslėse gali varginti galvos svaigimas ir skausmas, suprastėjęs matymas, dusulys, nuovargis, padidėjęs nerimas. Vis dėlto J. Metlovienė pabrėžia, kad ne visiems aukštas kraujo spaudimas sukelia akivaizdžių simptomų, tad dalis žmonių net nežino apie savo būklę.
„Aukštas kraujospūdis dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus, ypač tiems, kurie turi viršsvorio ar tam tikro laipsnio nutukimą, taip pat propaguojantiems netinkamą mitybą ir žalingus įpročius. Sėslus gyvenimo būdas ir mažas fizinis aktyvumas, kaip ir lėtinis stresas ar nerimas, vėlgi prisideda prie rizikos didėjimo. Nemažą reikšmę turi ir paveldimumo faktorius – skaičiuojama, kad jei vienas iš tėvų turi aukštą kraujo spaudimą, tikimybė, kad su tuo susidurs ir vaikas išauga bene 2 kartus“, – sako J. Metlovienė.
Norint tikslingai rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata, rekomenduojama stebėti kraujospūdžio pokyčius ir jaučiamą simptomatiką. Vaistininkė pataria tiems, kas patenka į rizikos grupę arba susiduria su kraujospūdžio svyravimais, žymėtis rodiklius, nurodant paros metą, kada buvo matuotas kraujo spaudimas, ir kokia tuo metu buvo savijauta. Šie duomenys vėliau gali praversti konsultuojantis su gydytojais ir nustatant spaudimo padidėjimo priežastis.
Koks kraujo spaudimas yra normalus, o koks – jau per aukštas?
Vaistininkė J. Metlovienė įvardija, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau ši norma gali nežymiai didėti su amžiumi. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos.
Ar mokame teisingai matuoti kraujospūdį?
Tinkamas kraujospūdžio matavimas yra itin svarbus norint gauti tikslius rezultatus. Vaistininkė rekomenduoja prieš matavimą bent 5 minutes praleisti ramiai sėdint, o valandą iki matavimo geriausia nevartoti kofeino turinčių gėrimų ir nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti.
Manžetė uždedama ant žasto, 2–3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane įprastai rodomas sistolinis (viršutinis skaičius) ir diastolinis (apatinis skaičius) spaudimas. Kraujo spaudimą patariama matuoti tuo pačiu metu kasdien, ryte ir vakare, ypač jei patenkate į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę.
„Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai kardiologo kabinete profilaktiškai apsilankyti reikėtų kartą per metus, o turint diagnozuotą širdies ir kraujagyslių sutrikimą – bent dvigubai dažniau“, – pabrėžia vaistininkė.
Kasdienių įpročių pokyčių svarba
Pasak J. Metlovienės, didelę įtaką aukštam kraujo spaudimui turi netinkama mityba, ypač vartojant daug druskos ir riebalų turinčio maisto.
„Natrio chloridas, esantis valgomojoje druskoje, didina skysčių susilaikymą organizme, tad gali padidėti kraujo tūris ir kraujagyslių spaudimas, gali susiaurėti pačios kraujagyslės. Mažai skaidulų turintis „greitas“ maistas (balta duona, mėsainiai, picos, makaronai ir pan.) gali prisidėti prie kraujagyslių siaurėjimo ir sienelių storėjimo, tokiu atveju kraujospūdis natūraliai padidėja. Kraujospūdžio rodiklius iškreipti gali ir kai kurių vaistų vartojimas, tačiau tai priklauso nuo individualių atvejų“, – paaiškina vaistininkė.
Ji priduria, kad širdies funkcijas stiprinti gali padėti omega-3 riebiosios rūgštys, esančios žuvų taukuose, gudobelės ir ginkmedžio ekstraktų preparatai, mineralai kalis ir magnis, kofermentas Q10. Kontroliuojant pulsą ir aukštą kraujo spaudimą, svarbu palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, kadangi treniruočių metu stiprinamas širdies raumuo. Taip pat patariama per parą išgerti bent 1,5–2 litrus vandens.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.