Kraujo krešuliai, žinomi kaip trombai, yra rimta grėsmė sveikatai, galinti sukelti gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip insultas ar širdies infarktas. Nors dažniausios trombų susidarymo priežastys yra gerai žinomos, daugelis žmonių vis dar ignoruoja riziką. Vaistininkas Rimvydas Blynas atkreipia dėmesį į keturias esmines klaidas, kurios didina kraujo krešulių susidarymo tikimybę ir kurių vengiantiems galima išsaugoti gyvybę.
Kraujo krešėjimas yra natūralus organizmo procesas, padedantis sustabdyti kraujavimą po sužalojimų. Tačiau trombais vadinami kraujo krešuliai, susidarantys kraujagyslių viduje be mechaninio pažeidimo. „Štai trombais yra vadinami kraujo krešuliai, susidarantys kraujagyslių viduje, prieš tai jų niekaip mechaniškai nepažeidžiant. Susidarius krešuliui, sutrinka kraujo tekėjimas, todėl tam tikri organai ne tik nebūna pakankamai maitinami deguonimi, bet ir kyla pavojus, kad krešulys nukeliaus į gyvybiškai svarbias kraujagysles ir sukels gyvybei pavojingas būkles. Pavyzdžiui, į plaučius patekęs kraujo krešulys sukelia plaučių emboliją, į smegenis – insultą, o jei trombas atsiduria koronarinėje arterijoje, smogia infarktas“, – sako R. Blynas.
Vaistininko teigimu, didesnę trombų susidarymo riziką turi sergantieji inkstų, kepenų, plaučių, onkologinėmis ir kraujo krešėjimą paveikiančiomis ligomis. Rizika taip pat kyla asmenims, turintiems aukštą kraujo spaudimą, sergantiems diabetu, turintiems antsvorio ar nutukimą. Įtakos gali turėti ir fizinės traumos, operacijos, kaulų lūžiai bei nėštumas. Visgi, reikšmingą vaidmenį atlieka ir kasdieniai įpročiai.
Netinkama mityba
Nesaikingas riebaus, perdirbto, kepto, daug cukraus, druskos ir angliavandenių turinčio maisto vartojimas, taip pat nepakankamas vandens gėrimas gali aktyvuoti kraujo tirštėjimo faktorius. Norint išsaugoti normalų kraujo krešėjimą, R. Blynas rekomenduoja išgerti apie 2 litrus vandens per parą ir valgyti subalansuotą, sveiką maistą, kuriame netrūktų vitaminų ir mineralų. Šis patarimas ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems giminėje trombų sukeltų būklių atvejų ar sergantiems lėtinėmis ligomis.
„Kraujui ir kraujagyslių sveikatai itin svarbios kartu su maistu ar maisto papildais gaunamos medžiagos, tokios kaip omega-3 riebiosios rūgštys, magnis, vitaminas E, resveratrolis“, – pabrėžia vaistininkas.
Žalingi įpročiai
Rūkymas, perteklinis alkoholio ir energinių gėrimų vartojimas taip pat neigiamai veikia organizmą, kraujagysles ir kraujo krešėjimą. „Tyrimai rodo stiprią tabako produktų sąsają su trombų susidarymu, kadangi rūkymas sutrikdo visą koaguliacijos sistemą. Nikotinas sumažina deguonies kiekį kraujyje, gali prisidėti prie kraujagyslių siaurėjimo. Alkoholis taip pat gali padaryti nemažai žalos kraujagyslėms ir širdžiai, ypač jei būna vartojamas jau turint kraujotakos sutrikimų. Be to, jis pamažu dehidratuoja organizmą, kas gali lemti klampesnį kraują“, – teigia R. Blynas.
Energiniuose gėrimuose esantis kofeinas, kitos stimuliuojančios medžiagos ir didelis cukraus kiekis neigiamai veikia kraujagysles bei širdies darbą. Nesaikingai juos vartojant, ypač turint širdies ligų, gali padidėti kraujo spaudimas, pagreitėti širdies ritmas ir vystytis uždegiminiai procesai. Kai kurie tyrimai sieja perteklinį energinių gėrimų vartojimą su giliųjų venų tromboze.
Nepakankamas fizinis aktyvumas
Judėjimas yra gyvybiškai svarbus siekiant sumažinti trombų riziką. Sėdimas darbas, ilgos kelionės lėktuvu, traukiniu ar automobiliu lėtina medžiagų apykaitą ir kraujo tekėjimą. Net ir lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, joga, plaukimas ar tempimo pratimai, gerina kraujo cirkuliaciją ir stiprina kraujagyslių sieneles.
„Nepakankamas fizinis aktyvumas siejamas ir su antsvorio rizika, o tai savaime didina kraujo klampumo didėjimą ir kraujagyslių silpnėjimą. Jei asmuo turi nemažą antsvorį ar yra nutukęs, apatinei kūno daliai, įskaitant ir venas, tenka didesnis spaudimas, tad didėja ir trombų rizika“, – aiškina vaistininkas.
Rekomendacijų nesilaikymas
Viena svarbiausių taisyklių, skirtų asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų riziką, yra kruopštus medikų ir vaistininkų rekomendacijų laikymasis. Tai itin aktualu vartojantiems vaistus kraujo spaudimui reguliuoti, kraujui skystinti, sergantiems diabetu, inkstų ar kepenų ligomis, vartojantiems kontraceptinius preparatus ar turintiems nutukimą.
„Trombų susidarymas yra rimta problema, kurios dažnai galime išvengti, jei patys priimtume teisingus sprendimus. Kartais, net ir tam tikrų vaistų vartojimas, kartu su savarankiškai pasirinktais maisto papildais, prieš tai nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, gali padidinti trombų riziką. Jei kyla bet kokios abejonės, visada geriau pasikonsultuoti su specialistu, atlikti rekomenduojamus tyrimus, dalyvauti prevencinėse programose“, – pabrėžia R. Blynas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.