Lietuvoje inkstų vėžiu serga daugiau žmonių nei kitose Europos valstybėse. 2020 metais ši liga diagnozuota 814 šalies gyventojų. Lietuvos Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojo klinikai pareigas einantis dr. Marius Kinčius teigia, kad tikrosios šio reiškinio priežastys dar nėra žinomos, tačiau vykdomi tyrimai, tikintis ateityje atrasti galimą genetinį polinkį.
Rizikos veiksniai ir paplitimo tendencijos
Nors priežastys Lietuvoje dar tiriamos, visame Vakarų pasaulyje inkstų vėžio atvejų daugėja. Manoma, kad šią ligą skatina vakarietiškas gyvenimo būdas: dažniau serga rūkantys, mažai judantys ar didelį antsvorį turintys asmenys. Statistika rodo, kad vyrai inkstų vėžiu serga du kartus dažniau nei moterys. Mokslas taip pat patvirtino, kad fizinio aktyvumo trūkumas yra vienas iš veiksnių, skatinančių ligos atsiradimą.
Ankstyvos diagnostikos svarba: 50-mečio dovana
Džiugu, kad didžiajai daliai pacientų inkstų vėžys nustatomas I–II stadijoje, o tai liudija apie pagerėjusią diagnostiką. Vis dėlto, kas penktam pacientui liga aptinkama jau IV stadijoje, kai ji yra išplitusi ir, nors kontroliuojama, išgydyti ją tampa neįmanoma.
Ankstyvosiose stadijose inkstų vėžys simptomų neturi, todėl neretai aptinkamas atsitiktinai, atliekant ultragarso tyrimus dėl kitų ligų. Simptomai, tokie kaip skausmas, pasikartojančios inkstų infekcijos ar kraujas šlapime, paprastai rodo gana didelį auglį.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro chemoterapeutė Skaistė Tulytė pabrėžia ultragarso tyrimų svarbą: „Ultragarso tyrimu galime pamatyti gana mažą židinuką. Turint omenyje, kad dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, jiems būtų galima dažniau atlikti šį tyrimą. Bent kartą per penkerius metus.“
Nors ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi, dr. M. Kinčius pastebi, kad inkstų vėžiu serga santykinai nedaug žmonių, todėl visuotinės profilaktinės patikros visiems gyventojams nėra realios. Tačiau jis duoda konkretų patarimą: „Visuomet sakau, kad penkiasdešimtmečio sulaukusiems žmonėms geriausia gimtadienio dovana – siuntimas pas šeimos gydytoją pasitikrinti sveikatos.
Atlikus vidaus organų echoskopiją galima anksti surasti ne tik inkstų vėžį, bet ir kitas ligas.“
Gydymo galimybės ir vilties spindulys
Nustačius pirmos stadijos vėžį, tikimybė, kad liga neatsinaujins per 5 metus po gydymo, siekia 90–95 proc. Tačiau net ir esant progresavusiai ligai, tai nėra mirties nuosprendis. Nuolat atsiranda naujų, efektyvių gydymo galimybių. I–III stadijos inkstų vėžys dažniausiai gydomas chirurginiu būdu, o didžioji dalis operacijų atliekama laparoskopiškai – per mažą skylutę. Tai leidžia pacientams grįžti į įprastą gyvenimą jau po poros savaičių. Sisteminis gydymas vaistais taikomas tik ligoniams, kuriems nustatyta išplitusi liga.
Dr. M. Kinčius ramina, kad gydymo prieinamumas Lietuvoje yra geras: „Lietuvoje yra 10 urologinių stacionarų, beveik kiekviename rajone urologai dirba ir ambulatorinėse grandyse ir visi turi licenciją dirbti šį darbą. Manau, kad per mėnesį pas urologą gali patekti visi ligoniai.“
Ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata: paramos svarba
Fizinis aktyvumas yra ne tik prevencinė priemonė. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dr. Albertas Čekauskas pabrėžia, kad „Tikrai žinome, kad fizinis aktyvumas padeda ir geriau gyventi sergant vėžiu. Labai skatinčiau būti aktyviems ir stengtis gyventi kokybišką ir kiek įmanoma malonesnį gyvenimą.“
Paciento nusiteikimas ir emocinė būsena taip pat turi didžiulę reikšmę. Chemoterapeutė S. Tulytė, nors ir pripažįsta mokslinių tyrimų trūkumą šioje srityje, iš kasdienės praktikos mato teigiamą tendenciją: „Mes, gydytojai, kurie kasdien susitinkame su pacientais, jaučiame, kad geresnės nuotaikos žmonių, kurie turi tvirtą šeimą, kuriuos palaiko artimieji. Atrodo, tarsi kažkas jiems būtų pagalvę padėjęs – ir vaistai geriau veikia, ir geriau jaučiasi, ir šalutinių poveikių mažiau.“
Gydytoja pabrėžia, kad ligoniams gyvybiškai svarbu nesijausti vieniems. Jei nėra artimųjų, pagalbos galima rasti socialiniuose tinkluose, kur kuriasi pagalbos grupės, leidžiančios bendrauti, užduoti klausimus, kuriuos nedrįstama kelti gydytojui. Ypač reikšmingos pacientų organizacijos, kurios padeda užmegzti ryšius ir rasti bendraminčių ilgos ligos kelyje.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė patvirtina, kad visuomeninės organizacijos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį: „Kai žmogus išgirsta vėžio diagnozę, žinia jį supurto. Jis supranta, kad tai gali būti pabaigos pradžia, dėl to ieško informacijos apie gydymą ir sėkmės istorijų.“
N. Čiakienė pastebi, kad dažnai vien informacijos ir specialistų pagalbos nepakanka. Pacientams reikia užtikrintumo dėl bazinių poreikių: pajamų, išmokų, gydymo prieinamumo, patarimų, kaip kalbėti su artimaisiais. „Kai žmogus išsprendžia esminius poreikius, žino atsakymus, pagerėja ir jo emocinė būsena, nes jis pats žino, kaip tvarkytis“, – sako ji.
POLA taip pat teikia teisinę pagalbą, nes socialinės-finansinės pagalbos sistema yra sudėtinga, o teisės aktai keičiasi greitai ir yra pritaikyti vykdytojui, ne naudotojui, todėl informacija sunkiai prieinama. Nerimą kelia tai, kad daugelis sergančiųjų pasirenka ligos keliu eiti vieni, nesidalindami diagnoze nei su artimaisiais, nei darbe. „Šiemet darėme pacientų apklausą ir paaiškėjo, kad tik 16 proc. žmonių gydytis padeda artimieji, o ateityje į artimuosius ketina kreiptis tik 8 procentai ligonių.“
„Labai norisi, kad visi imtų plačiai kalbėti, kaip svarbu ligos kelyje nelikti vieniems, – ragina N. Čiakienė. – Susirgus žmogui linkime – „Sveik“. Šiame gražiame lietuviškame žodyje telpa net keli paraginimai: S+VEIK, VEIK, EIK. Kad sklandžiau sveiktume, aktyviai veikime. Taigi, kad ir kaip nenorime išgirsti vėžio diagnozės ir niekam jos nelinkime, tačiau jei vis tik tenka pradėti iššūkių kupiną kelionę per ligą, nepamirškime, kad turime gyvenimą ir gyvenkime. Nelikime vieni, burkimės į bendruomenę, palaikykime gerą emocinę sveikatą būdami fiziškai aktyvūs.“
Pasaulinės inkstų vėžio dienos minėjimas
Minint Pasaulinę inkstų vėžio dieną, „Ipsen Pharma SAS“ Lietuvos filialo vadovė Erna Reventienė pabrėžė farmacijos įmonių vaidmenį sveikatos sistemoje ir pakvietė visus švęsti gyvenimą. „Žmonių buvo klausta, kas yra sveikata? Jie atsakė, kad tai – geros emocijos, geras imunitetas ir geras miegas. Todėl noriu visus pakviesti pasilinksminti ir „užsikrauti“ gerų emocijų, jos lemia gerą imunitetą ir su geromis emocijomis tikrai gerai miegosime“, – sakė E. Reventienė. Renginio dalyviai su gera nuotaika šventė vasarą, žaisdami petankę, kroketą, smūginį, stebėdami muilo burbulų pasirodymą ir vaišindamiesi „burbuline“ arbata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.