Lietuvoje kasmet daugėja krūties vėžio diagnozių, o mirtingumo rodikliai išlieka stabiliai aukšti. Higienos instituto duomenys rodo, kad 2022 metais šia liga sirgo 19,5 tūkst. moterų, 2023 metais – daugiau nei 20 tūkst., o pernai šis skaičius viršijo 21 tūkst. Kasmet nuo krūties vėžio netenkame daugiau nei 500 moterų. Ši liūdna statistika negailestingai primena apie ankstyvosios diagnostikos ir prevencinių programų gyvybišką svarbą – kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnės sėkmingo gydymo ir visaverčio gyvenimo galimybės.
Išplėstos prevencinės programos amžiaus ribos – didesnės galimybės
Nuo 2005 metų Lietuvoje veikia krūties vėžio prevencinė programa, kurios tikslas – užtikrinti ankstyvą ligos nustatymą. Siekiant, kad statistika pasikeistų į teigiamą pusę ir profilaktinė patikra taptų prieinama dar didesniam moterų skaičiui, šiais metais buvo praplėstos programos amžiaus ribos. Rasa Savičiūtė, Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja, pabrėžia: „Ankstyvajai ligų diagnostikai skiriama ypač daug dėmesio, todėl dar nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa. Tam, kad statistika pasikeistų į teigiamą pusę ir profilaktiškai dėl krūties vėžio pasitikrinti galėtų dar daugiau moterų, šiais metais buvo praplėstos ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribos.“
Anksčiau nemokamai pasitikrinti galėjo moterys nuo 50 iki 69 metų. Įgyvendinus Europos Komisijos rekomendacijas, dabar į profilaktinę patikrą kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Vykdant programą, joms kartą per dvejus metus atliekamas mamografijos tyrimas, o jo rezultatus įvertina specialistai.
Mažas dalyvavimas – didelė problema
Nepaisant vis didesnio dėmesio ligų prevencijai Lietuvoje, moterų dalyvavimas krūties vėžio prevencijos programoje vis dar nepasiekia nė 50 procentų. Tai kelia nerimą. „Tikimės, kad šiais metais pakeistos šios programos amžiaus ribos paskatins moteris aktyviau rūpintis savo sveikata. Skaičiuojama, kad programoje galės dalyvauti beveik 150 tūkst.
moterų daugiau, nei anksčiau,“ – sako R. Savičiūtė. Šis pokytis yra puiki galimybė pasinaudoti nemokama ir gyvybę gelbstinčia paslauga.
Kaip pasitikrinti ir kodėl tai svarbu?
Visos Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys, norinčios dalyvauti krūties vėžio prevencijos programoje, turėtų pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašiusios. Šeimos gydytojas išduos siuntimą mamografijos tyrimui atlikti. Už šią patikrą mokėti nereikės tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasa.
Specialistai pabrėžia, kad prevencinėje programoje nustatytos amžiaus ribos neturi tapti kliūtimi pasitikrinti bet kuriai nerimaujančiai moteriai. Jei pastebite kokių nors pakitimų krūtyse – nedelskite ir kreipkitės į savo gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas, įvertinęs situaciją, gali siųsti pacientę gydytojo specialisto konsultacijai, o tyrimų išlaidos bus kompensuotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Visapusiška prevencija – valstybės prioritetas
Šiuo metu Lietuvoje sėkmingai vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos iš PSDF lėšų. Jos skirtos ne tik krūties, bet ir gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Bendras šių programų finansavimas šiais metais siekia beveik 70 mln. eurų, kas yra 2,8 mln. eurų daugiau nei pernai. Tai rodo valstybės įsipareigojimą rūpintis gyventojų sveikata ir skatinti ankstyvą ligų diagnostiką, siekiant mažinti mirtingumą ir gerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.