Šaltos rankos ir kojos, nemalonus mėšlungis, slenkantys plaukai ar ilgai negyjančios opos ant kojų – tai gali būti tylūs, bet rimti signalai, įspėjantys apie sutrikusią kraujotaką. Mūsų organizmas yra sudėtinga sistema, o kraujotaka atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant kiekvienos ląstelės aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Kai kraujo apytaka sutrinka, atsiranda įvairių simptomų, kurie neturėtų būti ignoruojami.
Kraujotakos sutrikimų požymiai: į ką atkreipti dėmesį?
Daugelis simptomų yra lengvai pastebimi, jei atidžiai stebime savo kūną. Be jau minėtų šalčio pojūčio galūnėse, mėšlungio ir plaukų slinkimo, vienas iš specifinių, vyrams pasireiškianti požymių yra sutrikusi erekcija. Šie signalai rodo, kad organizmas patiria deguonies stygių, kurio negalima nuvertinti.
Kraujagyslių chirurgijos specialistas Kuldeepas Singhas įspėja apie dar sunkesnius simptomus: „Pajusite skausmą, kai ilsitės arba sportuojate, o ilgainiui išsivystys hipertenzija. Atsiras galvos svaigimas, sutriks regėjimas. Gali atsirasti skausmas krūtinės srityje.“ Jis taip pat pabrėžia, kad kraujotakos sutrikimai dažniau pasireiškia senstant, o jų riziką žymiai padidina rūkymas, diabetas ir inkstų funkcijos pablogėjimas.
Kraujotakos svarba ir ligų ryšys
Gydytoja Bayo Curry-Winchell paaiškina, kad „kalbant paprastai, nuo kraujo cirkuliacijos priklauso visas organizmas. Kraujotaka būtina tam, kad ląstelės apsirūpintų deguonimi prisotintu krauju.“ Pasak jos, kraujotaka dažniausiai sutrinka dėl jau esančios ar paūmėjusios lėtinės sveikatos būklės. „Svarbu atsiminti, kad kraujo tėkmės sumažėjimas yra atsakas į ligą. Norint išspręsti problemą, reikia suprasti jos priežastį. Geriausia kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytoją,“ – pataria B. Curry-Winchell.
Gydytoja priduria, kad simptomų, kuriais dėl sutrikusios kraujotakos skundžiasi pacientai, paletė yra plati. Dažniausi – galūnių tirpimas, dilgčiojimas, odos pokyčiai, skausmas ir opos, kurios lėtai gyja.
Taip pat ji išskiria Reino sindromą, kurį sukelia kraujagyslių susiaurėjimas, lydimas skausmo. Dėl šios būklės pamėlynuoja rankos, rečiau spalvą pakeičia pėdos, ausys arba nosis. Šviesesnės odos žmonėms šie pokyčiai pastebimi lengviau.
K. Singhas perspėja, kad tais atvejais, kai sutrinka kraujagyslių, aprūpinančių deguonimi smegenis, darbas, žmogų gali ištikti insultas. Tai dar kartą pabrėžia kraujotakos sistemos gyvybiškumą ir būtinybę atkreipti dėmesį net ir į menkiausius sutrikimus.
Kas labiausiai rizikuoja?
Nors kraujotaka sutrikti gali bet kam, tam tikros lėtinės sveikatos būklės ir gyvensenos įpročiai žymiai padidina riziką. B. Curry-Winchell paaiškino: „Lėtinės sveikatos būklės, kaip diabetas, širdies ligos ar rūkymas lemia didesnę periferinių arterijų ligos išsivystymo riziką.“ K. Singhas papildo, kad rūkaliai, pacientai vyresni nei 65 metų, sergantys nekontroliuojamu diabetu ir žmonės su sutrikusia inkstų veikla taip pat dažniau susiduria su kraujotakos problemomis.
Kada kreiptis į medikus?
Ekspertai vieningai ragina – pastebėjus pirmuosius pavojingos būklės simptomus, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms. Taip pat būtina tučtuojau atsisakyti ligą provokuojančių žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ir stengtis gyventi sveikesnį gyvenimą. Jūsų kūnas siunčia signalus – išmokite juos išgirsti ir laiku reaguoti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.