Lenkijos sprendimas atsisakyti bendro karinio poligono su Lietuva idėjos sukėlė aštrias diskusijas Lietuvos politiniame lygmenyje. Žinia, kad Varšuva nepageidauja tokio objekto ir norėtų, jog jis būtų patrauktas toliau nuo valstybinės sienos, sulaukė skirtingų politikų vertinimų. Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda Suvalkuose patvirtino Varšuvos neinteresuotumą, akcentuodamas poreikį užtikrinti tinkamą atstumą nuo sienos dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.
L. Kasčiūnas: „Didelis diplomatijos pralaimėjimas ir chaosas santykiuose“
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas Lenkijos sprendimą pavadino „dideliu Lietuvos diplomatijos pralaimėjimu ir neatsakingu aukščiausių politikų veikimu“. Jis kritikavo Lietuvos valdžios nesugebėjimą derinti veiksmų diplomatiškai, teigdamas, kad „idėjos ir svarstymai viešinami nepasitarus su sąjungininkais, neatliekami būtini „namų darbai“, o pareiškimai skamba į visas puses“. Kasčiūno teigimu, viešumoje vyrauja „chaosas ir nekompetencija“ tarpvalstybiniuose santykiuose, kur valstybės vadovai ir ministrai dažnai prieštarauja vieni kitiems.
Opozicijos vertinimas: nuo diplomatinių klaidų iki skirtingų valstybių interesų
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė apmaudą dėl nepakankamų diplomatinių pastangų ir siejo Lenkijos sprendimą su prasta Lietuvos užsienio politika, kurioje „yra labai daug blaškymosi“. Pasak jos, tai kenkia Lietuvos įvaizdžiui sąjungininkų akyse. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė tvirtina, kad planų kurti bendrą poligoną nebuvo – kalbėta tik apie bendras pratybas, o dėl poligono kiekviena valstybė sprendžia pati. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovė Aušrinė Norkienė nedramatizavo situacijos, pabrėždama, kad kaimynės norai ne visada sutampa, bet tartis privalu.
NSGK pirmininkas R. Sinkevičius: „Didelės tragedijos nėra“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius į Lenkijos atsisakymą sureagavo ramiau, teigdamas, kad „didelės tragedijos nėra“. Jis paaiškino, jog Kapčiamiesčio poligono projektas nuo pradžių buvo skirtas Lietuvai, o bendro poligono idėja atsirado spontaniškai.
R. Sinkevičius abejojo siūlymo realistiškumu ir manė, kad Lenkija, įvertinusi sąlygas, nusprendė, jog bendra nuosavybė nėra efektyvi. Politikas pabrėžė, kad Lietuva jau seniai ruošiasi Kapčiamiesčio poligono steigimui, atlikusi visas procedūras, o procesas Lenkijoje užtruktų ilgiau.
Prezidentūros pozicija ir poligono kontekstas
Prezidentūra oficialiai pareiškė, jog Lenkijos apsisprendimas nesteigti bendro Kapčiamiesčio karinio poligono yra suprantamas. Pabrėžiama, kad šis sprendimas nekeičia Lietuvos ir Lenkijos bendro įsipareigojimo dėl Suvalkų koridoriaus saugumo. Išlieka galioti Lietuvos pasiūlymas rengti bendras karines pratybas. Primename, kad sausį Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė Lenkijos vadovui Karoliui Nawrockiui išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją. Pernai gruodį Valstybės gynybos taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje ir didinti Tauragės poligono plotą, siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją ir augančias pajėgas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.