Lietuvą pasiekė pirmieji „įkalinti“ vilkikai iš Baltarusijos: nuostoliai skaičiuojami milijonais, ateities iššūkiai dar nežinomi

Ankstų antradienio rytą į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos sugrįžo pirmieji vilkikai, kurie čia buvo sulaikyti kelis mėnesius. Šis įvykis žymi ilgai lauktos krizės, paveikusios Lietuvos transporto sektorių, atomazgos pradžią. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, komentuodamas situaciją, teigė: „Apie 5 valandą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktuose sieną į Lietuvą kirto pirmos Baltarusijoje buvusios sulaikytos krovininės transporto priemonės. Jų buvo ne viena.“

Pasak G. Mišučio, penki vilkikai su lietuviškais numeriais įvažiavo pro Medininkų, o trys – pro Šalčininkų pasienio kontrolės punktą. Sprendimą leisti krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti iš Baltarusijos priėmė autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, išnagrinėjęs Lietuvos ir Lenkijos vežėjų kreipimąsi.

Krizės ištakos ir milijoniniai nuostoliai

Lietuviškų vežėjų bendrovių vilkikai nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio buvo užstrigę specialiose Baltarusijos stovėjimo aikštelėse. Ši krizė pasienyje kilo po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę, panaudodama kontrabandinius oro balionus. Dėl šios priežasties praėjusių metų spalio pabaigoje Vyriausybės sprendimu buvo uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai. Vėliau Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje, priversdamas vežėjus laikyti transporto priemones nurodytose aikštelėse.

Dalį vežėjų vienijanti asociacija „Linava“ kovo pradžioje dėl vis dar neišspręstos situacijos pateikė raštą Europos Komisijai (EK) ir nurodė, kad jos nariai dėl kilusios krizės patyrė iki 22 mln. eurų nuostolių. EK vėliau patvirtino, kad Lietuvos vežėjų turtas Baltarusijoje yra sulaikytas nepagrįstai.

Kovo 17 d. Baltarusijos vyriausybės atstovai, vadovaujami ministro pirmininko Aleksandro Turčino, A. Lukašenkos pavedimu susitiko su Lietuvos ir Lenkijos vežėjų, kurių vilkikai buvo sulaikyti Baltarusijos teritorijoje, atstovais.

Šis susitikimas tapo svarbiu žingsniu sprendžiant įsisenėjusią problemą, nors ir ne visi užstrigę vilkikai iki šiol dar negali išvykti iš Baltarusijos teritorijos.

Neaiškus grįžtančių vilkikų srautas ir mažėjantis konkurencingumas

Nors pirmieji vilkikai jau grįžo, asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad kol kas neaišku, koks bus tolesnis grįžtančių transporto priemonių srautas. „Žinau, kad vežėjai sunkiai renka lėšas, kadangi sumos yra nemažos. Matysim pagal situaciją. Naujiena šviežia, tik vakar nuo pietų gautas sprendimas. Kai kurie vežėjai pajudėjo link sienos ir tvarkosi dokumentus. Koks bus judėjimas, matysime artimiausiomis dienomis“, – LRT radijui antradienį kalbėjo E. Mikėnas.

Pasak jo, Baltarusijos pusėje į Lietuvą grįžtantiems vilkikams sudaryta atskira eilė. Panašios tvarkos laukiama ir Lietuvoje. „Lietuvos pusė, kalbėjau šiandien su muitinės pamainos viršininku, taip pat paminėjo, kad bus atskira eilė. Tačiau ar ji taikoma, kol kas pasakyti negaliu“, – sakė „Linavos“ vadovas.

E. Mikėnas taip pat pažymėjo, kad šalies valdžiai sumažinus vilkikų pralaidumą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, vežėjai tampa vis mažiau konkurencingi rytų kryptimi. Dėl to dalį krovinių sėkmingai perima kaimyninė Lenkija. „Mes daug metų siekėme, kad Lietuva būtų tranzitinė šalis ir tą padarėme. Kroviniai iš Vakarų Europos vykdavo per Lietuvos terminalus į Azijos šalis, tačiau ne vežėjai nusprendė, vykti ar nevykti – tai buvo nuspręsta politiniais sprendimais. Ir šiuo metu krovinių srautus sėkmingai perima Lenkijos vežėjai“, – pabrėžė „Linavos“ prezidentas.

Palyginimui, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje vilkikų pralaidumas yra gerokai didesnis – pravažiuojančių vilkikų skaičiai skiriasi kartais. „Jeigu Lenkijos pasienyje Kazlovičiuose leidžiama vilkikų nuo 630 iki 950 per parą, tai Medininkų pasienio postas leidžia nuo 60 iki 100“, – nurodė E. Mikėnas, pabrėždamas, kad dabar buvę klientai renkasi Lenkijos vežėjus. Ši situacija kelia rimtų klausimų dėl Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, ateities perspektyvų ir vežėjų sektoriaus gyvybingumo.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *