Naujas išsamus tyrimas, atliktas drauge su ilgaamžiškumo ekspertais, atskleidė nerimą keliančią tiesą apie Lietuvos gyventojų savijautą. Paaiškėjo, kad net keturi iš penkių lietuvių savo bendrą fizinę ir emocinę būklę vertina kaip vidutinę ar prastą. Bendras šalies savijautos balas siekia vos 64,1 iš 100, atspindėdamas sudėtingą veiksnių kompleksą, kuris trukdo mums jaustis geriau ir gyventi kokybiškiau.
Kodėl jaučiamės prastai? Pagrindinės priežastys
Duomenys rodo, kad gyventojų savijautą labiausiai veikia išoriniai ir vidiniai stresoriai. Tai apima fizinę sveikatą, darbinę situaciją, psichologinę būseną ir net nesaugumo jausmą dėl pasaulio įvykių. Tačiau svarbiausiu veiksniu išskiriama miego kokybė ir nuolatinis nuovargis, kurie įspėja apie didėjantį visuomenės pervargimą.
„Tai signalizuoja, kad bendra gyventojų savijauta nėra tik emocijos ar nuotaikos klausimas – ją veikia kompleksas veiksnių: per mažas poilsis, sveikatos iššūkiai, neapibrėžtumas dėl ateities ir psichologinis nuovargis. Norint stiprinti visuomenės gerovę, būtina spręsti šiuos bazinius, bet kartu kertinius geros savijautos aspektus“, – pabrėžia Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.
Jai antrina ilgaamžiškumo ekspertas dr. V. Dirsė, teigiantis, kad pagrindinės problemos slypi edukacijos ir žinių trūkume, dėl ko žmonės nepakankamai rūpinasi savo sveikata prevenciškai. „Žmonės žino, kad norint ilgiau gyventi kokybiškai, reikia reguliariai sportuoti, kokybiškai miegoti ir valdyti stresą. Tačiau daugelis apie tai turi tik paviršutiniškas žinias. Vien išmiegoti 8 valandų nepakanka – reikia ir užtektinos gilaus miegos fazės… Žmonės stokoja aiškių gairių, švietimo ir tinkamų priemonių“, – teigia dr. V. Dirsė.
Emocinė sveikata: kenčiame, užuot keitę?
Tyrimas atskleidė, kad emocinės sveikatos indeksas siekia vos 61,5 iš 100, o tai reiškia ribinę arba sumažėjusią gerovę. Net pusė gyventojų patiria nerimą be aiškios priežasties, tačiau tik maža dalis imasi veiksmų atsipalaiduoti.
Dažniausios streso priežastys – darbo įtampa, finansiniai rūpesčiai, sveikatos problemos, santykiai artimoje aplinkoje ir geopolitinis kontekstas.
„Tenka pripažinti, kad dar visuomenėje turime didelių emocinio raštingumo spragų. Ypač išsiskiria vyrų grupė – jie dažniau nei kiti nurodo, kad streso nevaldo visai. Tai signalas, jog daliai visuomenės trūksta žinių ar įgūdžių, kaip pasirūpinti emocine savijauta, o emocinės sveikatos prevencija tebėra ne visiems prieinamas ar priimtinas įrankis“, – sako E. Laskauskaitė.
Fizinė sveikata „autopiloto“ režimu
Lietuvos gyventojų fizinės sveikatos indeksas yra vidutinis – 64,2 iš 100. Šis rezultatas atskleidžia, kad daugelis gyvena „autopiloto“ režimu, tikėdamiesi, jog sveikata bus gera savaime. Daugiau nei trečdalis gyventojų kreipiasi į gydytojus tik atsiradus problemoms, o kas septintas – vos kartą per dvejus metus.
„Nemažai mūsų gyvena įjungę „autopiloto“ režimą. Gyvename skubėdami ir tikėdamiesi, kad sveikata bus gera tiesiog savaime. Bet ji, kaip ir gera emocinė savijauta, reikalauja pastangų – žinių ir mažų, bet nuoseklių žingsnių“, – akcentuoja dr. V. Dirsė. Tik mažiau nei pusė gyventojų reguliariai sportuoja, o sveikos mitybos principų nuosekliai laikosi vos 6 procentai. Nors daugiau nei pusė norėtų atsisakyti žalingų įpročių, veikiausiai ne visi imasi realių pokyčių.
Viltis ateičiai: ką galime pakeisti?
Nepaisant iššūkių, tyrimas atskleidė ir viltį teikiančius duomenis: net 84 procentai gyventojų rodo susidomėjimą gilesniu savo sveikatos pažinimu. Tai rodo didžiulį potencialą. „Rūpinimasis savimi – tai ne SPA kartą per mėnesį, o kasdieniai pasirinkimai: miegas, poilsis, streso valdymas, profilaktiniai patikrinimai, gilesnė analizė, kokių maisto papildų iš tiesų reikia tavo organizmui. Matau, kad dar tik formuojasi toks supratimas, nors judame teigiama linkme“, – pabrėžia V. Dirsė.
Anot E. Laskauskaitės, problemos dažnai slypi ne motyvacijos trūkume, o edukacijos, informacijos ir prieinamų sprendimų stokoje. Gyventojai nori giliau suprasti savo sveikatą, ir Lietuva turi galimybę žymiai geriau tuo pasirūpinti. Šis tyrimas – tik pirmas žingsnis siekiant stebėti ir gerinti mūsų gyvenimo kokybę, suteikiant vertingų įžvalgų sprendimams, kurie stiprintų tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.