Lietuvos institucijos aktyviai prisidėjo prie Baltarusijos režimo paleistų politinių kalinių saugaus atvykimo į Lietuvą. Ministerijos atstovai patvirtino, kad Lietuva užtikrino sklandų sienos kirtimo procedūrų atlikimą ir pasirūpino saugiu kalinių kelio nuo sienos iki jų apsistojimo vietos. Taip pat pabrėžta, kad medikai yra pasirengę suteikti reikiamą medicininę pagalbą, jei tokios prireiktų.
Šis įvykis susijęs su esminiais pokyčiais Baltarusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) santykiuose. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad JAV atšaukia sankcijas keliems svarbiems Baltarusijos finansiniams ir pramonės subjektams. Tarp jų – bankai „Belinvestbank“ ir Plėtros bankas, šalies Finansų ministerija, taip pat didelės trąšų kompanijos: Baltarusijos kalio bendrovė ir „Belaruskalij“. Ši žinia pasirodė po specialiojo JAV pasiuntinio Johno Coale‘o susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
JAV pastangos išlaisvinti politinius kalinius: pranešama apie susitikimą su A. Lukašenka
Po minėto JAV pasiuntinio ir A. Lukašenkos susitikimo buvo paskelbta apie 15–20 politinių kalinių paleidimą iš įkalinimo įstaigų. Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras netrukus patikslino, kad į Vilnių atvyks 15 paleistų politinių kalinių, taip patvirtindamas Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, vaidmenį.
Prieš kelionę į Baltarusiją, JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale‘as lankėsi Vilniuje, kur susitiko su premjere Inga Ruginiene. Po susitikimo Vyriausybės vadovė teigė, kad Lietuvai jis turės teigiamą poveikį. Tačiau ji vėliau pabrėžė, kad diskusijos dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo su amerikiečiais šiuo metu nevyksta jokiuose lygmenyse, ir paragino neeskaluoti šios temos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į J. Coale‘o vizitą, ragino būti atsargius su A. Lukašenka. Prezidento nuomone, nėra priežasčių manyti, kad Baltarusijos režimo pozicija keičiasi iš esmės, ir pabrėžė, jog JAV sankcijų panaikinimas yra viena, o Europos Sąjungos (ES) politika – visiškai kitas takelis.
Šis perspėjimas atspindi gilų nepasitikėjimą Minsko režimu, kuris yra įsivyravęs ES šalyse.
Tiesa, ketvirtadienį taip pat paaiškėjo, kad su Lietuvoje viešinčiu J. Coale‘u susitiko ne tik premjerė, bet ir Seimo nariai Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas bei europarlamentaras Petras Gražulis. Šis susitikimas sukėlė reakciją Vyriausybėje: Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė įvertino jį kaip „apgailėtiną“, atsižvelgiant į Lietuvos oficialią poziciją Baltarusijos režimo atžvilgiu. Patys politikai vėliau patvirtino apie susitikimą, tačiau plačiau jo komentuoti atsisakė.
Sankcijos Baltarusijos kalio trąšoms buvo įvestos 2021 metais, buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracijos, praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos tarptautinė bendruomenė plačiai pripažino kaip neteisėtus ir suklastotus, o Aliaksandrą Lukašenką – neteisėtu nugalėtoju. 2022 metais panašias sankcijas pritaikė ir Europos Sąjunga. Kaip atsakas į tai, Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukė sutartį dėl trąšų tranzito, vadovaudamasi 2022 metais priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023 metų pabaigos. Diskusijos dėl šių sankcijų tęsiamos, kaip pernai gruodį pažymėjo JAV specialusis pasiuntinys.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.