Storosios žarnos vėžys Lietuvoje – itin skaudi problema. Kasmet šalyje užregistruojama apie 1700 naujų atvejų, o daugiau nei 800 žmonių dėl šios ligos miršta. Pagal sergamumą piktybiniais navikais, tarp vyrų šis vėžys užima ketvirtą, tarp moterų – trečią vietą. Šis vėžys dažnai vadinamas civilizacijos liga, kadangi šiuolaikinės technologijos ir komfortas, be naudos, atnešė ir žalos sveikatai. Netaisyklinga mityba, judėjimo stoka, rūkymas, ilgas sėdėjimas – daugelio iš mūsų įpročiai, kuriuos keisti ryžtamės tik išgirdę sunkią diagnozę.
Didelis dėmesys šiai ligai skiriamas ne tik dėl to, kad ji dažniausiai nustatoma vėlyvų (III–IV) stadijų, o mirtingumas Lietuvoje ženkliai viršija Europos vidurkį, bet ir todėl, kad tam tikrai žmonių grupei yra būdų ligą aptikti anksti ir sėkmingai išgydyti. Tam tereikia dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.
Ankstyvosios diagnostikos programa: išgelbėti galima ir šiandien
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje kviečiami dalyvauti sveiki, 50–74 metų sulaukę žmonės. Svarbu pabrėžti, kad pasitikrinti turėtų būtent sveiki asmenys, nes jei jau pasireiškia ligos simptomai, pacientai turėtų būti tikrinami neįtraukiant jų į atrankos programą. Šios programos tikslas – diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas ir ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį, kai dar nepasireiškia jokie ligos simptomai. Programa remiasi slaptojo kraujavimo testu išmatose. Deja, problema yra ta, kad žmonės retai naudojasi šia galimybe.
Neigiamos įtakos programai turėjo ir COVID-19 pandemija. Nemažai žmonių, baimindamiesi užsikrėsti koronavirusu, vengė lankytis poliklinikose. Dėl to medikai dabar stebi, kad daugėja uždelstų storosios žarnos vėžio atvejų.
COVID-19 pandemijos šešėlis: Gintarės istorija
55-erių Gintarė – viena iš tų, kurių istorija atspindi pandemijos padarinius. Ji įsitikinusi, kad jei ne COVID-19 pandemija, dėl kurios laiku neatliko slaptojo kraujavimo testo, onkologinės ligos stadija būtų buvusi mažesnė.
„Dėl pandemijos ir svorio priaugau, ir liga pražiūrėjau“, – pasakoja Gintarė. Nuotolinis darbas, buvimas namie ir nuolatinė galimybė lankytis virtuvėje, pasak pašnekovės, smarkiai padidino jos svorį. Moteris visada mėgo skaniai pavalgyti, tačiau, kaip pati pripažįsta, jos mėgstamas maistas nebuvo nei sveikas, nei naudingas. „Mėgau įvairias bandeles, pyragus. Dirbdama iš namų jų kepdavau dažniau, o kadangi svečių užeidavo mažiau, tad pati ir suvalgydavau, nes vyras pyragų nemėgsta. Nepastebėjau ir kaip porcijos tapo didesnės. Galiausiai priaugau net 10 kg. Prie to prisidėjo ir judėjimo stoka, ir nuolatinis sėdėjimas, ir stresas“, – dalijasi Gintarė. Be to, pandemijos metu ji, bijodama COVID-19, laiku nedalyvavo storosios žarnos vėžio patikros programoje. „Maniau, kad nieko nenutiks, jeigu metus-kitus praleisiu. Prieš tai slaptojo kraujavimo testą buvau atlikusi 2018 m., sulaukus 50-ies. Rezultatas buvo neigiamas, kitas tyrimas turėjo būti 2020 m. Bet atlikau tik 2021 m. Mano nuostabai gydytoja pasakė, kad rasta slapto kraujo ir reikia atlikti kolonoskopiją. Jokių simptomų nejaučiau, todėl diagnozė – II stadijos storosios žarnos vėžys – pribloškė. Jei nepraleisčiau metų, manau, kad navikas būtų I stadijos, todėl visiems patariu dalyvauti programoje ir tikrintis laiku“, – ragina Gintarė.
Kas turėtų susirūpinti ir išsitirti dėl storosios žarnos vėžio rizikos?
Susirūpinti ir išsitirti dėl storosios žarnos vėžio rizikos turėtų žmonės, kuriuos vargina:
- naujai atsiradę virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, pasikeitusi išmatų forma, kraujingos gleivės ar kraujas išmatose. Nors tai nėra tipiniai storosios žarnos vėžio simptomai ir gali būti susiję su kitomis ligomis, jų ignoruoti nereikėtų;
- amžius virš 50 metų;
- šeimoje yra sirgusių storosios žarnos vėžiu;
- vidurių užkietėjimas;
- diagnozuoti adenominiai polipai, sergantieji uždegiminėmis žarnyno ligomis;
- nutukimas;
- kasdienė mityba, kurioje mažai ląstelienos ir daug riebalų;
- buvo gydyti radioterapija;
- anksčiau sirgo storosios žarnos vėžiu.
Gydymo iššūkiai ir atkryčio baimė
Gintarei buvo atlikta operacija, paskirta chemoterapija. „Gydymą pakėliau sunkiai. Vargino pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pablogėjo kraujo rodikliai. Skaudėjo ne tik žarnyną, visą kūną. Tiesa, įveikti pykinimą ir vėmimą padėjo vaistai. Tačiau gana ilgai vargino silpnumas, nuovargis. Gydytojai paaiškino, kad chemoterapijos metu labai svarbu gerti daug skysčių, vartoti skystus polifenolius, kurie gali padėti sumažinti cheminiu vaistu šalutinius poveikius, pagerinti gyvenimo kokybę chemoterapijos metu. Taip pat, kad svarbu valgyti, nes kitaip organizmas negaus jam reikalingų medžiagų. Apskritai gavau daug vertingų patarimų iš gydytojų, kaip elgtis ir ką daryti gydymo metu“, – prisimena moteris.
Iš visų ligų mūsų šalies gyventojai labiausiai bijo susirgti vėžiu, o jau susirgusieji ir atlaikę gydymą, labiausiai bijo ligos atkryčio. Gintarė taip pat nerimavo, kad liga neatsinaujintų ir ieškojo priemonių, kaip padėti savo organizmui. Gydymui pasibaigus jos gydytoja onkologė sudarė tolimesnį stebėjimo-priežiūros planą. Buvo aptarti ir visi papildomi metodai ir būdai, kurie galėtų padėti stiprinti organizmą, tame tarpe ir fitoterapija.
„Medikė rekomendavo rinktis ugniažolę, medetką, gyslotį, kurie naudingi onkologiniams ligoniams, nes pasižymi skausmą malšinamuoju, priešuždegiminiu poveikiu ir saugo nuo ligos pasikartojimo. Iš gydytojos sužinojau, kad ugniažolė – stiprus augalas, todėl nesiūlo jo ruošti patiems, nes, nežinant dozių, galima pakenkti kepenims ir ligos rodikliams. Ugniažoles geriau rinktis tik patvirtintus, dozuotus, vaistinėse esančius preparatus, kuriuose yra saugi ugniažolės dozė. Vartoju jau antrus metus ir planuoju tęsti mažiausiai dar trejus metus, nes didžiausia onkologinių ligų atsinaujinimo tikimybė yra būtent per pirmuosius penkerius metus“, – pasakoja Gintarė.
Liga privertė pakeisti gyvenseną
Liga privertė Gintarę iš esmės keisti gyvenseną. „Po truputį keičiu gyvenseną, stengiuosi daugiau judėti, valgyti sveiką maistą. Stebiu, kad mano lėkštėje būtų daug ląstelienos. Tai sėlenos, vaisiai ir daržovės, neskaidyti grūdai ir jų produktai, keptos morkos ir obuoliai. Atrandu raugintus produktus. Kone sunkiausia yra keisti mitybos įpročius: nevalgyti prie kompiuterio, stengtis mėgautis maistu, o ne ryti didžiuliais kąsniais“, – dalijasi Gintarė. Moteris teigia, kad daugiau laiko skiria savo pomėgiams, knygoms, vengia skubos. „Nuolatinis skubėjimas ir bėgimas, nesvarbu, kad dirbi namie ir fiziškai niekur bėgti nereikia, tačiau tas vidinis nerimas ir stresas, dėl kurio galbūt ir atsirado didelis pomėgis kepiniams, tikrai nesuteikia sveikatos. Stengiuosi nepersidirbti, planuoti darbus ir netgi mokausi jų atsisakyti, kad nereikėtų, kaip anksčiau, ištisas valandas sėdėti prie kompiuterio“.
Sveikas gyvenimo būdas yra itin naudingas storosios žarnos vėžio profilaktikai. Yra įrodymų, kad net 43 proc. storosios žarnos vėžio atvejų galima išvengti taikant sveikos gyvensenos principus ir atliekant profilaktinę patikrą. Neleiskite ligai uždelsti – rūpinkitės savimi šiandien!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.