Atvelykis – tai šventė, kupina tradicijų, kurių vienas svarbiausių simbolių yra margutis. Tačiau jokia šventė neapsieina be gardaus deserto, o ypatinga stalo puošmena nuo seno yra gilias tradicijas turintis mielinis Atvelykio pyragas.
Nors mieliniai kepiniai džiugina gomurį, svarbu žinoti, kaip mielės veikia mūsų organizmą. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, atkreipia dėmesį į maistinių mielių naudą bei įspėja, kam reikėtų būti atsargesniems. Savo ruožtu, kulinarijos specialistė Lina Barčaitė dalijasi vertingomis įžvalgomis, kaip teisingai naudoti mieles, kad šventinis pyragas pavyktų tobulai.
Mielių nauda ir perspėjimai: dietologės įžvalgos
Mieliniai kepiniai – neatsiejama šventinių patiekalų dalis, reikalaujanti kruopštumo bei šiek tiek žinių, tačiau namus pripildanti jaukiais kvapais. Apie mielių gydomąsias savybes žinojo jau senovės egiptiečiai, o antikos laikais mielės buvo vartojamos odos ligoms bei uždegimams gydyti. Maistinės mielės žinomos ir kaip energijos suteikiantis produktas, stiprinantis organizmo atsparumą.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė paaiškina, kad mielės yra sudarytos iš mikroskopinių grybų, kurie fermentacijos metu skaido įvairius maisto produktus, tokius kaip cukrus ar angliavandeniai, taip išgaudami organizmui svarbias medžiagas. Nors yra įvairių rūšių mielių, jų įtaka žmogaus sveikatai yra labai panaši.
„Nors pirminė mielių funkcija yra daryti įtaką technologiniams maisto gamybos procesams, jų nauda pastebima ir mityboje. Mielės turi tam tikrą poveikį žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, reguliuoja glikemijos lygį, o tai aktualu sergantiems cukriniu diabetu. Be to, pavienės studijos rodo mielių įtaką sezoninio gripo metu. Jeigu sezoninio gripo rizika yra padidėjusi, tai vartojant mielių papildus, gripo simptomai sumažėja ir ligos eiga tampa lengvesnė, o dažnas netgi nesuserga. Savo sudėtyje mielės turi ir įvairių svarbių komponentų žmogaus organizmui – esminių B grupės vitaminų, pagrindinių mineralų: folio rūgšties, niacino, biotino, cinko, seleno, chromo, magnio, geležies, aminorūgščių, fermentų ir lecitino“, – vardija dr.
E. Gavelienė.
Tačiau gydytoja dietologė priduria, jog vartojant mieles pastebėta ir nepageidaujamų reiškinių: „Švieži mieliniai gaminiai pasižymi tuo, jog didina pilvo pūtimą ir intensyvina dujų gamybą, dėl to gali atsirasti skausmas pilve, o kai kam ir pykinimas. Mielės taip pat siejamos su migrena, tad migrenai jautresni žmonės mielinius produktus turėtų vartoti atsargiau. Be to, mielinius kepinius rekomenduojama valgyti jau atvėsusius, tuomet fermentacijos procesai jau būna užbaigti ir mielės nebūna tokios aktyvios.“
Kulinarijos patarimai: kaip tinkamai naudoti mieles kepiniuose?
Mielinis pyragas – ne tik gardus skanėstas, bet ir gilių tradicijų dalis. Kulinarijos specialistė Lina Barčaitė pasakoja, kad jau XIX amžiaus receptų knygose buvo randami mielinio pyrago receptai. Senovėje netgi tikėta, kad kuo aukštesnis pyragas, tuo geresnis bus kviečių derlius, todėl moterys kepimui naudodavo aukštus molinius puodus.
Kad pyragas pavyktų idealiai, svarbu žinoti keletą gudrybių. „Mielių ląstelės žūsta prie 50 laipsnių Celcijaus, todėl į tešlą nepilkite per karšto vandens ar pieno. Optimaliausia temperatūra – 38 laipsniai. Jei į gautą mielių ir skysčio mišinį dar supilsite ir cukrų – gausite geriausią kildinimo efektą, nes cukrus veikia kaip mielių maistas. Tačiau labai svarbu mielėms per anksti nesusidurti su druska ar riebalais, todėl druską sumaišykite su miltais, o riebalus dėkite tik tešlos maišymo pabaigoje“, – pataria kulinarijos technologė.
L. Barčaitė taip pat priduria, kad mielių nevertėtų padauginti. Per didelis šio kepinių kildinimo ingrediento kiekis gali ne tik neiškelti kepinio, bet ir pakeisti jo skonį. Nors kepinys gali subliūkšti dėl daugybės priežasčių, pavyzdžiui, netinkamai pasirinktos orkaitės temperatūros arba per dažno jos varstymo ir dėl to kylančių temperatūros svyravimų, labai dažnai taip nutinka ir tuomet, kai į pyrago tešlą įdedama per daug mielių.
Atvelykio pyragas: išskirtinis receptas jūsų stalui
Kulinarijos technologė Lina Barčaitė kviečia Atvelykiui namuose išsikepti pavasariu kvepiantį mielinį pyragą. Išbandykite šį tradicinį receptą ir nustebinkite artimuosius!
Tešlai reikės:
- 30 g sausų mielių;
- 110 g cukraus;
- 240 g miltų;
- 3 vnt. kiaušinių;
- 75 g sviesto;
- 1 šaukštelio druskos;
- 115 g grietinėlės;
- 30 g riešutų;
- 30 g džiovintų abrikosų;
- 30 g džiovintų slyvų;
- 30 g marmelado.
Glazūrai reikės:
- 200 g cukraus pudros;
- 1 vnt. kiaušinio baltymo;
- Žiupsnelio citrinų rūgšties.
Gaminimo eiga:
Mieles sumaišykite su cukrumi (apie 20 g), įpilkite 50 g šiltos grietinėlės. Kiaušinių trynius išplakite su likusiu cukrumi, įdėkite minkšto sviesto, druskos, tada supilkite likusią šiltą grietinėlę. Įmaišykite mieles, pamažu suberkite miltus, gerai išmaišykite ir sudėkite į dubenį.
Uždenkite masę rankšluosčiu ir padėkite į šiltą vietą maždaug 45 minutėms.
Kai masė pakils, suberkite smulkintus abrikosus, riešutus, slyvas, marmeladą, viską sumaišykite ir sukrėskite į aliejumi ar riebalais pateptą kepimo formą. Ją padėkite į šiltą vietą, kad tešla dar šiek tiek pakiltų (apie 20 minučių).
Kepkite 190–200 laipsnių temperatūroje apie 45–50 minutes, kol tešla tikrinant nebelips prie medinio pagaliuko.
Paruoškite glazūrą: šluotele plakite kiaušinio baltymą – kai susidarys putos, įberkite cukraus pudros. Plakite iki standžių putų ir galiausiai įberkite žiupsnelį citrinos rūgšties. Nedelsdami glazūruokite šiek tiek atvėsusį pyragą, nes glazūra gana greitai kietėja. Jei norite, kad glazūra būtų minkštesnė, pilkite mažiau cukraus pudros.
Skanaus!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.