Apymirtinė patirtis (NDE) – tai reiškinys, kuris dažnai apibūdinamas kaip gilus ir gyvenimą keičiantis išgyvenimas. Iki šiol manyta, kad jį lemia išskirtinai fiziologinės būklės, tokios kaip gyvybei pavojingos traumos, širdies sustojimas ar gili anestezija. Tačiau naujas, plačiau apimantis mokslinis tyrimas atskleidžia, kad šis fenomenas gali būti daug dažnesnis ir jo priežastys gerokai kompleksiškesnės nei manyta anksčiau.
Kas yra apymirtinė patirtis?
„Labai ryškūs ir dažnai gyvenimą keičiantys išgyvenimai, dažnai patiriami esant ekstremalioms fiziologinėms sąlygoms: patyrus gyvybei pavojingą traumą, sustojus širdžiai ar esant gilioje anestezijoje“, – taip žymus profesorius Bruce`as Greysonas apibrėžia apymirtinę patirtį (angl. near-death experience, NDE).
Iki šiol atlikti NDE tyrimai buvo fragmentiški, dažniausiai orientuoti į vienarūšę pacientų grupę, patyrusią širdies smūgį ar sunkią traumą. Tai apsunkino platesnių išvadų darymą ir neatskleidė visų galimų šio reiškinio niuansų.
Ką atskleidė naujausias tyrimas?
Siekdami užpildyti šias spragas, Lježo (Belgija) ir Lavalio (Kanada) universitetų mokslininkai ėmėsi išsamaus tyrimo. Jų tikslas buvo ne tik įvertinti NDE dažnumą tarp intensyviosios terapijos skyrių pacientų, nepriklausomai nuo konkrečios kritinės būklės, bet ir išanalizuoti galimus veiksnius, darančius įtaką šių patirčių atsiradimui. Taip pat buvo vertinama pacientų gyvenimo kokybė praėjus metams po patirtų išgyvenimų.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame moksliniame žurnale „Critical Care“. Jame dalyvavo 126 suaugę žmonės, kurie intensyviosios terapijos skyriuje praleido daugiau nei 7 dienas. Šie pacientai buvo apklausti išrašius juos iš ligoninės. Net 19 pacientų, t. y. 15 proc. visų tiriamųjų, nurodė patyrę apymirtinę patirtį, atitinkančią B. Greysono sukurtą skalę.
Įsitikinimai svarbiau už mediciną?
Mokslininkai, vadovaujami Charlotte Martial ir Anne-Françoise Rousseau, giliau analizavo įvairius veiksnius, galinčius sietis su NDE.
Jie įvertino tiriamųjų disociacines patirtis, dvasingumą, religingumą, asmeninius įsitikinimus ir dešimtis medicininių parametrų. Rezultatai nustebino:
Paaiškėjo, kad kognityviniai ir dvasiniai veiksniai turėjo didesnę reikšmę NDE atsiradimo prognozei nei medicininiai parametrai. Nors pirminė analizė susiejo mechaninę ventiliaciją, sedaciją ir kitus medicininius aspektus su NDE, išsamesnė daugianarė logistinė regresinė analizė parodė, jog didesnį polinkį į disociacinius simptomus ir aukštesnę dvasinę bei asmeninę gerovę galima laikyti reikšmingesniais NDE atsiradimą prognozuojančiais veiksniais. Paprasčiau tariant, regis, žmogaus įsitikinimai ir vidinis pasaulis turi didesnę įtaką tam, ar jis patirs apymirtinę patirtį, nei vien tik fizinė būklė.
Apymirtinė patirtis ir gyvenimo kokybė
Svarbus tyrimo aspektas buvo ir ilgalaikis NDE poveikio įvertinimas. Praėjus metams po išgyvenimų, su tyrimo dalyviais buvo susisiekta, siekiant įvertinti jų gyvenimo kokybę. Įdomu tai, kad atliktas vertinimas neparodė, jog apymirtinė patirtis būtų turėjusi reikšmingos įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Tai paneigia kai kurias populiarias nuomones apie šio reiškinio transformuojantį poveikį asmens gerovei ilgalaikėje perspektyvoje.
Išvados ir rekomendacijos
Apibendrindami rezultatus, tyrėjai pripažino, kad reikia atlikti papildomus ir platesnius tyrimus. Vis dėlto, autoriai drąsiai konstatuoja: „NDE nėra toks jau retas reiškinys tarp intensyviosios terapijos skyrių pacientų“. Atsižvelgdami į tai, kad apie NDE „paprastai pranešama kaip apie transformaciją, kuri gali būti susijusi su neigiamomis emocijomis, manome, kad [kliniškai] prasminga apklausti pacientus apie bet kokius galimus prisiminimus jiems pabudus“, – teigia mokslininkai. Tai pabrėžia klinikinę šio reiškinio svarbą ir poreikį medikams atkreipti dėmesį į pacientų pasakojimus, net jei jie atrodo sunkiai paaiškinami vien tik medicininiais terminais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.