Daugelis iš mūsų laikui bėgant pastebi, kad regėjimas prastėja. Dažnai tai nurašome natūraliems amžiaus pokyčiams ir tiesiog keičiame akinius stipresniais. Tačiau akių ligų gydytojas mikrochirurgas Audrius Valatka įspėja, kad už šio, atrodytų, įprasto proceso gali slypėti rimta diagnozė – katarakta.
Katarakta atsiranda dėl akies lęšio drumstėjimo, kuris vyksta pamažu. Iš pradžių pokyčiai vos pastebimi, tačiau ilgainiui regėjimas silpnėja, o pasaulis tampa matomas lyg pro rūką. Gydytojas A. Valatka aiškina šio proceso esmę:
„Akies lęšį sudaro vanduo ir baltymai. Kai pastarieji ima jungtis į sankaupas, lęšis ima drumstis, o šviesos srautas nepasiekia tinklainės – dėl to pradeda vystytis katarakta. Jei liga progresuoja, regėjimas vis labiau blogėja, o laiku negydant, galima ir visiškai apakti.“
Operacija – vos 10 minučių, be skausmo ir su ilgalaikiu rezultatu
Išgirdę kataraktos diagnozę, pacientai dažnai išsigąsta manydami, kad prastas regėjimas taps nuolatiniu palydovu. Visgi, mikrochirurgas A. Valatka ramina: šiuolaikinė medicinos pažanga leidžia šią problemą išspręsti greitai ir efektyviai. Operacija trunka vos 10 minučių, yra visiškai neskausminga, o jos metu susidrumstęs lęšis pakeičiamas nauju, dirbtiniu.
„Procedūra trunka apie 10 min. ir atliekama taikant vietinę nejautrą, t. y. pacientas nejaučia jokio skausmo. Efektas matomas jau pirmosiomis dienomis po operacijos, o regėjimas stabilizuojasi per kelias savaites. Galutinį matymą galima vertinti maždaug po mėnesio“, – sako A. Valatka.
Sėkmingi rezultatai priklauso ne tik nuo chirurgo profesionalumo, bet ir nuo individualiai parinkto lęšio bei paciento atsakomybės. Kuo anksčiau kreipiamasi ir kuo tiksliau laikomasi pooperacinių nurodymų, tuo didesnė tikimybė, kad regėjimas bus sugrąžintas toks, koks buvo prieš lęšio drumstėjimą. Po operacijos daugelis pacientų patiria ryškų gyvenimo kokybės pagerėjimą:
„Pacientai dažnai nustemba, kaip greitai grįžta spalvos, vaizdas tampa ryškesnis, dingsta dvejinimasis ar matymas kaip pro rūką.
Po mėnesio žmogus vėl gali visaverčiai skaityti, vairuoti, dirbti kompiuteriu ir džiaugtis ryškia kasdienybe“, – teigia mikrochirurgas.
Lęšio parinkimas pagal individualius poreikius
Prieš kataraktos operaciją, ypač svarbus etapas yra tinkamo akies lęšio parinkimas. Tam atliekami išsamūs regos tyrimai, vertinami regos aštrumas, dioptrijos, ragenos, tinklainės ir akių dugno būklė. Atsižvelgiama ir į paciento gyvenimo būdą bei individualius lūkesčius.
„Galimi įvairūs variantai – nuo Teritorinės ligonių kasos kompensuojamų bazinio standarto lęšių iki pažangių daugiažidinių ar „EDoF“, ištęsto židinio nuotolio, lęšių, užtikrinančių gerą matymą tiek iš arti, tiek vidutiniu nuotoliu, tiek į tolį“, – pabrėžia gydytojas.
Svarbu žinoti, kad bazinio, asferinio ar torinio lęšio atveju gali prireikti skaitymo akinių. Tačiau pasirinkus pažangesnius daugiažidinius ar „EDoF“ lęšius, akinių poreikis gali visiškai išnykti, nes šie lęšiai leidžia matyti visais atstumais. Mikrochirurgas A. Valatka atkreipia dėmesį, kad lęšio pasirinkimas yra itin asmeniškas:
„Tinkamiausio lęšio pasirinkimas yra itin svarbi kataraktos operacijos dalis, nuo kurios priklauso tiek regėjimo kokybė, tiek paciento kasdienis komfortas po procedūros. Įprastai jaunesni ir aktyvūs žmonės pageidauja maksimalios regėjimo laisvės ir renkasi daugiažidininius lęšius.“
Be to, pažangesnės technologijos lęšiai dažnai pasižymi papildomomis ypatybėmis, tokiomis kaip mažesnė antrinės kataraktos vystymosi rizika, kas dar labiau didina pooperacinio komforto ir ilgalaikio rezultato garantijas.
Kada kreiptis į gydytoją – pirmieji simptomai ir kodėl negalima delsti
Neretai žmonės delsia kreiptis į medikus tol, kol pablogėjęs regėjimas tampa rimta kliūtimi kasdienėje veikloje – nebegali gamintis maisto, tvarkytis ar pasirūpinti savimi. Artimieji pirmieji pastebi vyresnių giminaičių pasyvumą, nuotaikos pablogėjimą ar mėgstamos veiklos atsisakymą. Dažnai tai yra ne kas kita, kaip regos praradimo pasekmė.
„Vyresnio amžiaus žmonės dėl blogėjančios regos neturi noro ką nors veikti, netenka pasitikėjimo savimi, vengia išeiti iš namų ar bendrauti. Taip pat padidėja socialinės izoliacijos, depresijos ar net traumų rizika. Vaikai ar anūkai dažnai pirmieji pastebi, kad artimasis nebemato televizoriaus, vengia eiti į lauką, nebeskaito“, – teigia A. Valatka.
Gydytojas pabrėžia, kad pastebėjus tokius simptomus, nereikėtų delsti ir kuo greičiau kreiptis į specialistus. Tik gydytojas gali tinkamai įvertinti situaciją ir paskirti efektyvų gydymą. Bandymai savarankiškai spręsti problemą keičiant akinius ar ignoruojant matymo problemas ne tik neduoda realios naudos, bet ir gali brangiai kainuoti – tiek laiko, tiek pinigų prasme.
„Svarbiausia – nelaukti. Laiku diagnozavus kataraktą, gerą regą atkurti ir sugrąžinti žmogų į visavertį gyvenimą yra daug paprasčiau nei tuo atveju, kada liga yra įsisenėjusi ir operacija sudėtingėja“, – apibendrina gydytojas A. Valatka.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.