Alzheimerio liga – viena iš labiausiai paplitusių demencijos formų, paveikianti vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje demencija oficialiai diagnozuota 28 tūkst. gyventojų, tačiau manoma, kad realus sergančiųjų skaičius gali siekti net 49 tūkst. Tai reiškia, kad didelė dalis ligos atvejų lieka nediagnozuota laiku, nors ankstyvas ligos nustatymas yra gyvybiškai svarbus norint suteikti efektyvesnę pagalbą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Ne tik atminties, bet ir regos sutrikimai: kaip liga pasireiškia vairuojant?
Sergant Alzheimerio liga, palaipsniui blogėja atmintis, sutrinka mąstymas ir darosi vis sunkiau paaiškinti savo veiksmus ar priimti sprendimus. Šie simptomai ypač akivaizdžiai gali pasireikšti kasdienėse veiklose, tokiose kaip vairavimas. Žmonėms, sėdantiems prie automobilio vairo, liga gali pasireikšti sunkumu prisiminti kelią net ir į jiems puikiai pažįstamą vietą.
Taip pat mažiau žinoma, kad Alzheimerio liga sergantiems asmenims gali būti sunku nustatyti spalvą ar kontrastą, o tai taip pat galima pastebėti vairuojant ir keliant rimtą pavojų.
„Kai kuriems žmonėms regos sutrikimai yra Alzheimerio ligos požymis. Dėl to gali kilti pusiausvyros ar skaitymo sunkumų. Jie taip pat gali turėti problemų įvertindami atstumą ir nustatydami spalvą ar kontrastą, todėl gali kilti problemų vairuojant“, – nurodo Alzheimerio asociacija.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šių simptomų nereikėtų painioti su regėjimo pokyčiais, kurie atsiranda senstant dėl kataraktos ar kitų įprastų akių ligų.
Kas vyksta smegenyse ir kodėl delsia kreiptis pagalbos?
Alzheimerio ligos esmė – neurodegeneracinis procesas, kurio metu galvos smegenų neuronai palaipsniui žūsta. Dėl to blogėja žmogaus atmintis, orientacija, kitos pažinimo funkcijos bei kasdienė veikla. Ligai progresuojant, žmogus tampa vis labiau priklausomas nuo aplinkinių ir galiausiai jam prireikia nuolatinės priežiūros bei slaugos.
Deja, daugelis žmonių delsia kreiptis į medikus, pastebėję pirmuosius demencijos simptomus.
Alzheimerio draugijos Jungtinėje Karalystėje neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų žmonių per pirmąjį mėnesį pasako gydytojui apie sau ar artimam giminaičiui pasireiškusius simptomus. Didelė dalis apklaustųjų delsė, nes nebuvo tikri, kurie simptomai rodo demenciją, o kurie tėra „normalaus“ senėjimo ženklai. Vos 15 proc. apklaustųjų tučtuojau ėmėsi veiksmų, o 11 proc. ankstyvieji ligos ženklai apskritai nesukėlė jokio nerimo.
Pakeiskite požiūrį: demencija – neatsiejama ilgesnio gyvenimo kaina?
Medikai pabrėžia, kad būtina keisti požiūrį į Alzheimerio ligą ir deramai įvertinti jos grėsmę. Džiaugiamės, kad dėl medicinos pažangos gyvename daug ilgiau nei mūsų protėviai, tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė – senatvinės ligos, įskaitant demenciją, tampa žymiai dažnesnės. Deja, statistika negailestinga: trečdalis mūsų per savo gyvenimą susirgs demencija. Todėl ankstyvas atpažinimas ir nedelsiamas kreipimasis į specialistus yra esminis žingsnis siekiant suvaldyti ligą ir užtikrinti geresnę ateitį sergantiesiems.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.