Naujais, plačiai aptariamais Mayo klinikos tyrimais nustatyta, kad žmogaus gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ant vienos kojos iš tiesų blogėja su amžiumi greičiau nei eisena ar rankų ir kelių jėga. Šis atradimas daro pusiausvyros testą geresniu senėjimo rodikliu, nei manyta anksčiau. Išsamūs tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „PLOS ONE“.
Kodėl pusiausvyra yra tokia svarbi senstant?
Gera pusiausvyra, raumenų jėga ir efektyvus vaikščiojimas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų nepriklausomybę ir gerą savijautą senstant. Daugelis į šiuos aspektus nekreipia pakankamai dėmesio, kol neatsiranda pirmieji diskomforto simptomai.
„Pusiausvyra yra svarbus rodiklis, nes čia veikia ne tik raumenų jėga, bet ir regos, vestibiuliarinė bei somatosensorinė sistema“, – teigė tyrimo bendraautorius, Mayo klinikos Judesio analizės laboratorijos direktorius daktaras Kentonas Kaufmanas. Jis pabrėžia, kad „pusiausvyros pokyčiai yra verti dėmesio. Jei jūsų pusiausvyra prasta, kyla rizika nukristi, nepriklausomai nuo to, ar judate, ar ne. Kritimai yra didelė rizika sveikatai, turinti rimtų pasekmių“.
Ką atskleidė pusiausvyros, eisenos ir jėgos testas?
Šiame tyrime dalyvavo 40 sveikų 52–83 metų amžiaus žmonių, kurie atliko vaikščiojimo, pusiausvyros, suėmimo jėgos ir kelio jėgos testus. Šis išsamus tyrimas siekė įvertinti, kaip skirtingos fizinės savybės kinta su amžiumi.
Atliekant pusiausvyros testus, dalyvių buvo prašoma atsistoti ant specialių jėgos plokščių keturiais skirtingais būdais: ant abiejų kojų atmerktomis akimis, ant abiejų kojų užmerktomis akimis, ant nedominuojančios kojos atmerktomis akimis ir ant dominuojančios kojos atmerktomis akimis. Kiekvienas iš šių bandymų truko po 30 sekundžių. Bandymų su viena koja metu dalyviai galėjo laikyti kitą koją taip, kaip jiems buvo patogiausia.
Tyrimo rezultatai aiškiai parodė, kad su amžiumi labiausiai blogėja stovėjimas ant vienos kojos, ypač ant nedominuojančios. Šis pusiausvyros praradimas gali lemti netyčinius kritimus, kurie yra viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių traumų priežasčių.
Nacionalinio senėjimo instituto duomenimis, kasmet nukrenta daugiau nei 1 iš 4 65 metų ir vyresnių žmonių. Tai ypač aktualu, turint omenyje, kad kritimai gali sukelti lūžius, galvos traumas ir sumažinti gyvenimo kokybę.
„Jei negalite penkias sekundes pastovėti ant kojos, gresia pavojus nukristi, – sakė daktaras K. Kaufmanas. – Jei žmogus gali pastovėti ant kojos 30 sekundžių, jam sekasi tikrai gerai, ypač jei jis vyresnio amžiaus.“ Šie laiko intervalai suteikia aiškius orientyrus, kaip įvertinti savo pusiausvyros būklę.
Atlikdami eisenos testą, dalyviai ėjo pirmyn ir atgal 8 metrų lygiu taku savo įprastu tempu ir greičiu. Tyrėjai nustatė, kad eisenos parametrai su amžiumi nekito. Pasak K. Kaufmano, tai nebuvo itin stebinantis rezultatas, nes dalyviai ėjo įprastu, o ne maksimaliu tempu.
Su amžiumi susijusio jėgos testų sumažėjimo, būdingo lyčiai, taip pat nenustatyta. Tai rodo, kad dalyvių rankų ir kelių jėga mažėjo panašiu tempu. Be to, nenustatyta jokių lyties skirtumų atliekant eisenos ir pusiausvyros testus, taigi amžius vienodai paveikė tiek vyrus, tiek moteris.
Kaip lavinti pusiausvyrą ir išvengti kritimų?
Nors senėjimas yra neišvengiamas procesas, yra priemonių, kurių galite imtis pusiausvyrai lavinti ir ją palaikyti. Pasak K. Kaufmano, stovint ant vienos kojos, galima išmokyti organizmą koordinuoti raumenų ir vestibiuliarinio aparato reakcijas, kad mūsų kūnas išlaikytų tinkamą pusiausvyrą. Tai paprastas, bet labai efektyvus pratimas, kurį galima atlikti bet kur ir bet kada.
Mayo klinika taip pat rekomenduoja kitus pusiausvyros pratimus, tokius kaip vaikščiojimas tiesia linija, stovėjimas ant pirštų galų ar kulnų, taip pat pratimus su svoriais, kurie stiprina kojų ir kūno raumenis. Be to, puiki priemonė pusiausvyrai ir bendrai kūno koordinacijai gerinti yra taiči – senovės kinų kovos menas, garsėjantis lėtais ir kontroliuojamais judesiais, kurie ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.