Lietuvos vairuotojai susiduria su prieštaringomis tendencijomis degalinių švieslentėse. Nors benzinas mūsų šalyje išlieka palyginti pigus, ypač lyginant su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, dyzelino kaina nerimą keliančiai viršija bendrąjį ES lygį. Šią situaciją detaliau analizuoja Lietuvos energetikos agentūra, atskleisdama, kurios šalys moka daugiausiai, o kurios – mažiausiai už degalus, ir kaip tai paveikia Lietuvos rinką.
Dyzelino kainų tendencijos: Lietuva ES kontekste
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, kovo 23 d. vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,10 Eur/l, kas yra 3,2 proc. daugiau nei ES šalių vidurkis. Tai reiškia, kad mūsų šalies transporto sektorius ir individualūs dyzelinių automobilių savininkai susiduria su didesnėmis išlaidomis, palyginti su dauguma kitų Europos šalių.
Analizė rodo, jog tik aštuoniose ES valstybėse dyzelinas kainavo brangiau nei Lietuvoje. Brangiausias dyzelinas buvo fiksuojamas Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje, kur litras galėjo kainuoti net 2,32–2,48 Eur. Tuo metu pigiausias dyzelinas džiugino Slovėnijos, Bulgarijos ir Maltos gyventojus, kur kaina svyravo nuo 1,21 iki 1,55 Eur/l.
Kovo mėnesį visose lyginamose šalyse vidutinės dyzelino kainos reikšmingai padidėjo – nuo 0,32 iki 0,57 Eur/l. Lietuvoje dyzelinas pabrango 0,46 Eur/l. Vis dėlto, sparčesnis kainų šuolis buvo pastebimas Latvijoje ir Lenkijoje, kur dyzelino kaina pakilo atitinkamai 0,47 Eur/l ir 0,57 Eur/l. Per visą mėnesį dyzelino kaina visose lyginamose šalyse išaugo 22,9–39,9 proc., o Lietuvos degalinių švieslentėse kovo 23 d. dyzelino kainos svyravo nuo 2 iki 2,28 Eur už litrą.
Benzino rinkos apžvalga: kur Lietuva lyderiauja?
Visai kitaip atrodo benzino kainų situacija. Tą pačią kovo 23 d. benzino kaina Lietuvoje buvo net 8 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį. Nors dešimtyje ES šalių benzino kainos buvo dar mažesnės nei Lietuvoje, mūsų šalis vis tiek išlaiko konkurencingą poziciją.
Kaip ir dyzelino atveju, didžiausios vidutinės benzino kainos buvo registruojamos Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje (2,12–2,35 Eur/l), o mažiausios – Slovėnijoje, Maltoje ir Bulgarijoje (1,34–1,46 Eur/l).
Per savaitę, lyginant kovo 23 d. su kovo 16 d., vidutinės benzino kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 5,5–6,9 proc. Įdomu tai, kad Vokietijoje kaina sumažėjo 0,5 proc., o Estijoje išliko nepakitusi. Tarp Baltijos šalių ir kaimyninių valstybių benzinas per savaitę labiausiai pabrango Lenkijoje – 6,9 proc. Apskritai per mėnesį benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 13,8–22,5 proc.
Akcizų ir mokesčių įtaka degalų kainoms
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių degalų kainų skirtumus tarp šalių, yra akcizai ir kiti netiesioginiai mokesčiai. Lietuvos energetikos agentūra atkreipia dėmesį, jog tarp lyginamų šalių mažiausiai akcizais ir kitais netiesioginiais mokesčiais apmokestinamas benzinas yra Lenkijoje, o dyzelinas – Estijoje. Tai tiesiogiai atsispindi ir galutinėse degalų kainose, suteikiant kaimyninėms šalims pranašumą tam tikrų degalų rūšių atžvilgiu.
Šios kainų tendencijos rodo nuolatinį degalų rinkos dinamiškumą ir jos priklausomybę nuo pasaulinių naftos kainų, mokesčių politikos bei geopolitinės situacijos. Lietuvos vartotojams ir verslui svarbu sekti šiuos pokyčius, siekiant efektyviau planuoti savo išlaidas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.