Bakterinė vaginozė yra viena dažniausių moterų intymios zonos infekcijų, tačiau jos klasta slypi tame, kad net pusė sergančiųjų gali nejausti jokių simptomų. Gydytojas akušeris-ginekologas Artūras Gudavičius pabrėžia, jog šią būklę svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, mat priešingu atveju ji gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.
„Nors pilkšvos spalvos ir nemalonaus kvapo išskyros iš makšties yra pagrindiniai bakterinės vaginozės simptomai, apie 50 proc. sergančiųjų gali neturėti jokių nusiskundimų“, – teigia A. Gudavičius, atkreipdamas dėmesį į šios ligos apgaulingumą.
Bakterinė vaginozė gali komplikuoti nėštumą
Bakterinės vaginozės išsivystymą lemia įvairūs veiksniai. Dažniausi jų – nauji ar keli lytiniai partneriai, netinkama intymi higiena, rūkymas, antibiotikų vartojimas bei nusilpusi imuninė sistema. Įtakos taip pat gali turėti imunosupresantų vartojimas, tam tikros gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Riziką didina ir hormonų svyravimai, ypač nėštumo metu, bei intrauterinės spiralės (IUS) naudojimas kai kurioms moterims.
Ši infekcija ypač pavojinga besilaukiančioms moterims. „Bakterinė vaginozė gali atsirasti ir nėštumo metu ir padidinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Taip pat lemti didesnę priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir infekcijos bei pogimdyminės infekcijos tikimybę“, – pasakoja gydytojas akušeris-ginekologas Artūras Gudavičius.
Specialistas pabrėžia, kad atsiradus gausioms, pakitusioms ar nemalonaus kvapo išskyroms, taip pat atvejais, kai simptomai kartojasi arba paskirtas gydymas neefektyvus, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju arba ginekologu.
Liga: diagnozė ir gydymas
Bakterinės vaginozės diagnozei dažniausiai pakanka gydytojo akušerio-ginekologo apžiūros ir mikroskopinio makšties tepinėlio įvertinimo. Prireikus, gali būti atliekami ir sudėtingesni tyrimai, pavyzdžiui, Gardnerella vaginalis nustatymas molekulinės diagnostikos (PGR) metodu.
Infekcijai gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai – metronidazolis arba klindamicinas. Jie gali būti vartojami per burną arba vietiškai – makšties ovulių pavidalu.
Gydymo trukmė priklauso nuo paskirtų vaistų formos ir infekcijos pasikartojimo dažnio, o gydymą visada turėtų skirti gydytojas.
„Negydoma bakterinė vaginozė gali padidinti lytiškai plintančių ligų, taip pat infekcijų po gimdymo ar ginekologinių procedūrų tikimybę, sukelti komplikacijų nėštumo metu. Ši būklė dažnai paveikia ir moters seksualinę bei emocinę savijautą“, – perspėja A. Gudavičius, akcentuodamas savalaikio gydymo svarbą.
Prevencija ir mitų griovimas: kaip apsisaugoti nuo bakterinės vaginozės?
Bakterinę vaginozę vis dar lydi įvairūs mitai. Vienas jų – kad išnykus simptomams, infekcija jau yra išgydyta. Tai netiesa, nes bakterinė vaginozė gali išlikti net ir tuomet, kai požymiai sumažėja arba visai pranyksta. Kitas dažnai pasitaikantis mitas – jog tai lytiškai plintanti infekcija. Iš tiesų, bakterinė vaginozė nėra lytiškai plintanti liga, tačiau jos atsiradimas gali būti susijęs su lytiniu aktyvumu ir partnerių kaita.
Gydytojas akušeris-ginekologas pažymi, kad per šešis mėnesius bakterinė vaginozė gali atsinaujinti net iki 50 proc. moterų. Tam įtakos turi anksčiau minėti rizikos veiksniai.
„Norint sumažinti šios infekcijos tikimybę, svarbu laikytis prevencinių priemonių: praktikuoti saugius lytinius santykius, riboti lytinių partnerių skaičių, stiprinti imunitetą bei palaikyti natūralų makšties mikrofloros balansą – ypač po antibiotikų vartojimo“, – apibendrina gydytojas akušeris-ginekologas Artūras Gudavičius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.