„Iš tikrųjų yra tokių pakitimų, kurie atrodo kaip gerybiniai, bet yra vėžys. Interpretacijos prasme radiologijoje sunkiausia sritis – krūtų diagnostika. Tai ir mokslinėje literatūroje pasakyta“, – teigia gydytoja, mamologė, medicinos mokslų daktarė Eglė Jonaitienė.
Kai vėžys yra kitame organe, darinys dažnai būna aiškiai matomas, tačiau krūtų struktūra yra itin individuali ir sudėtinga. Nors pagrindiniai struktūriniai elementai – jungiamasis audinys, kraujagyslės, latakai, riebalinis ir fibrozinis audiniai – yra vos keli, šie elementai sukuria begalę normos variantų. Kiekvienos moters krūties struktūra gali būti visiškai skirtinga.
Gydytoja pasidalijo jautria ir asmeniška istorija. Daug metų Panevėžyje dirbančiai specialistei teko nustatyti ligą savo kolegei, kurią klastinga liga pasiglemžė staiga, kai jau atrodė, kad blogiausia liko praeityje.
Krūties vėžio diagnostika: kodėl tai sudėtinga?
Solidžią patirtį sukaupusi gydytoja pasakoja, kad krūties vėžys nuolat stebina medikus savo netikėtais pavidalais.
„Jau daugiau nei 20 metų jis nenustoja stebinti. Jis ir šitaip gali atrodyti! Įsivaizduojate? Ir čia pasirodė vėžys…“, – medikų patirtimis dalijasi E. Jonaitienė. Krūties vėžio diagnostiką ji palygina su adatos paieškomis šieno kupetoje. Tik gydytojų darbas esą dar sunkesnis, nes, kaip atrodo adata, žino visi, o vėžį atpažinti kebliau.
„Tu nežinai, kaip vėžys gali atrodyti. Ar tai darinys, ar deformacija, ar tik švelnus audinio patankėjimas, ar „šliaužiantis“, infiltruojantis audinį taip, kad jo neatpažįsta net patyrę echoskopuotojai“, – aiškina E. Jonaitienė. Ji priduria, kad aišku tik viena – vėžys nebūna minkštas. „Todėl, jei krūtyje yra kažkas kieto, reikia būtinai pasitikrinti“, – paragino gydytoja.
Ankstyvosios patikros svarba ir netikėti ženklai
Medikė nuramino, kad ne kiekvienas krūtyje užčiuoptas darinys reiškia piktybinę ligą. Dažnai jokio pavojaus sveikatai nėra, tačiau pasitikrinti reikėtų bet kuriuo atveju.
E. Jonaitienė pasakoja, kad maži dariniai dažniausiai nereiškia ligos, tačiau kai kurie vėžiai turi savybę, jog pats darinys yra nedidelis, bet aplink jį kaupiasi desmoplastinis komponentas. „Kai čiuopi naviką, jis atrodo didesnis, bet iš tikro yra mažesnis. Šitas skirtumas tarp čiuopiamo ir tikrojo dydžio gali rodyti piktybinį procesą“, – paaiškino gydytoja.
Liga kartais nustatoma ypač anksti, kai užsimegusį susirgimą įspėti pajėgia tik medicininė įranga. Profilaktinės patikros metu, kai tiriamos jokių nusiskundimų neturinčios moterys, krūties vėžys vis tiek nustatomas 4–5 pacientėms iš tūkstančio.
E. Jonaitienė patikina, kad visame pasaulyje pastebima problema, kai gydytojams nepavyksta tyrimais pastebėti krūties vėžio.
„Tam ir straipsnių skirta. Pražiūrėtas vėžys yra ne kvalifikacijos stoka, ne aplaidumas, o medicininės praktikos standartas. Tu vėžio gali ir neatpažinti, taip jau yra“, – akcentavo gydytoja. Pasak E. Jonaitienės, medikai stengiasi klausytis ir savo vidinio balso, o kartais signalus siunčia ir pacientės angelas sargas. „Moteris užsigauna tą vietą, kažkaip atkreipia dėmesį, netyčia pajunta kažką. Būna, vienas gydytojas nepamatė, bet pas kitą nueina, tarsi kažkas pasiunčia pagalbą“, – sakė gydytoja.
Skaudus patyrimas: kolegės ligos istorija
E. Jonaitienė pasidalijo ir giliai širdyje įstrigusia asmenine pacientės istorija. Gydytoja prisiminė, kad krūties vėžiu susirgo kitoje srityje dirbusi medikė, o agresyvi liga niekaip jos nepaleido.
„Buvo mūsų kolegė, kuri užčiuopė naviką vienoje krūtyje ir ultragarsu matėsi pakitimai. Biopsija ligą patvirtino. Ji visą gydymą praėjo, viskas buvo tvarkoje. Gal po pusantrų metų ji užsičiuopė guzą kitoje krūtyje. Nieko nelaukdama atėjo pas mane, o ten buvo paprasčiausia cista, kurią įdūriau, ištraukiau skystį ir nieko neliko“, – pasakojo E. Jonaitienė. Tačiau paciente tapusi medikė po kelių mėnesių grįžo magnetinio rezonanso tyrimo, kuris atliekamas dėl galimo ligos atsinaujinimo.
„Kitoje krūtyje, maždaug toje vietoje, kur buvo cista, matėsi kontrastinės medžiagos kaupimasis, kurio nebuvo, kai susirgimas buvo nustatytas anoje krūtyje. Mes visada vertiname abi krūtis. Pastebėti pakitimai buvo nedideliame plote. Ieškojome, iš ko imti biopsiją, ir, žinokite, pažeisto audinio skirtumas nuo sveiko buvo minimalus. Gal kažkas vos vos ir čiuopėsi. Ir gavome, kad yra vėžys. Darėme operaciją, paaiškėjo, kad ir limfmazgiai jau pažeisti. Buvo sprendimas abi krūtis visai pašalinti, implantais atstatyti. Praėjo pusantrų metų ir vėžys metėsi į smegenų dangalus. Viskas įvyko taip greitai ir skaudžiai“, – pasakojo gydytoja ir pridūrė, kad vėžys jos kolegę pasiglemžė per ketverius metus.
Viltis ir perspektyvos: gydymo pažanga
Nepaisant sunkių istorijų, E. Jonaitienė pabrėžė, kad šiais laikais gydymas dažnai būna sėkmingas, įveikti pavyksta net ir ilgai nepastebėtą vėžį.
Ji pridūrė, kad anksčiau uždelstas vėžys jaunas moteris pražudydavo per pusantrų metų. Dabar po gydymo jos gali išgyventi ir šešerius metus. Gydytoja pabrėžė, kad itin agresyvus vėžys, kaip taisyklė, griebia jaunas moteris.
Visgi, E. Jonaitienė pastebėjo, kad laimingų moterų daugiau nei tų, kurioms teko liūdna lemtis. „Pažįstu keturias amerikietes moteris. Ir jos visos prasirgusios krūties vėžiu. Viena prasirgo prieš dešimt metų ir sako, kad jai nusibodo tikrintis, ji daugiau nebeis“, – pavyzdį, kai įveikto vėžio visai nebesibaiminama, pateikė E. Jonaitienė.
Žmogaus kūnas sudarytas iš daugybės ląstelių, kurios dalijasi ir tokiu būdu dauginasi. Vėžys atsiranda tuomet, kai ląstelės išsigimsta, mutuoja ir sutrinka jų dalijimosi procesas. Priskaičiuojama daugiau nei šimtas vėžio rūšių, bet daugiausia pasaulio moterų serga krūties vėžiu. Tik rūpinimasis savimi, ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią klastingai ligai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.