Naujausias mokslinis tyrimas atskleidžia stebėtiną ryšį tarp socialinio bendravimo ir smegenų tūrio senatvėje. Atrodo, kad vienatvė gali turėti kur kas didesnę įtaką mūsų protiniams gebėjimams, nei manyta anksčiau, ir netgi gali būti susijusi su demencijos išsivystymu.
Vienatvė keičia smegenų struktūrą: ką atskleidė MRT tyrimai?
Japonijos Kiūšū universiteto tyrėjai atliko magnetinio rezonanso tyrimus (MRT) 8 896 demencija nesergantiems 73 metų vidutinio amžiaus žmonėms. Rezultatai parodė, kad mažiausiai su kitais bendraujančių asmenų smegenyse baltoji ir pilkoji medžiagos užėmė apie 67,3 proc. vidinio kaukolės tūrio. Palyginimui, daugiausiai socialinio kontakto turinčių asmenų smegenyse šios medžiagos sudarė apie 67,8 proc. tūrio. Nors šis skirtumas gali atrodyti nedidelis, jis yra statistiškai reikšmingas.
Tyrėjai nustatė, kad smegenų tūrio sumažėjimas labiausiai paveikia sritis, susijusias su atmintimi ir demencija, tokias kaip hipokampas ir migdolinis kūnas. Hipokampas, kaip žinia, siejamas su Alzheimerio liga. Pakitimai taip pat pastebimi smilkininėje, pakaušinėje srityse ir juostiniame vingyje. Įdomu tai, kad depresija, nors ir prisideda prie smegenų tūrio netekimo (paaiškina apie 15–29 proc.), nėra vienintelis veiksnys.
MRT tyrimai taip pat atskleidė, kad vienišiausi žmonės turėjo daugiau baltosios smegenų medžiagos pažeidimų (apie 0,3 proc. smegenų tūrio), lyginant su daugiau bendraujančiais asmenimis (apie 0,26 proc.). Šie rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Neurology“.
Ryšys tarp smegenų tūrio ir protinės veiklos
Kembridžo universiteto profesorė Barbara Sahakian, Alzheimerio ligos specialistė, pritaria, kad socialinių stresorių poveikis hipokampo pokyčiams yra plačiai aprašytas. Ji pabrėžė, kad migdolinis kūnas „Atlieka svarbų vaidmenį apdorojant emocijas ir yra susijęs su asmens socialinio rato apimtimi.“
Epidemiologijos mokslų daktarė Roseanne Freak-Poli iš Monasho universiteto Australijoje patvirtina, kad „egzistuoja tiesioginis ryšys tarp smegenų tūrio mažėjimo turi ir pažinimo funkcijų susilpnėjimo.“ Profesorė B.
Sahakian priduria, kad izoliacija keičia hipokampo sinapsinio tinklo tankumą, o aktyvus bendravimas skatina hipokampo neurogenezę, taip apsaugodamas nuo atminties sutrikimų.
„Vieniši žmonės turėjo daugiau smegenų veiklos sutrikimų, pavyzdžiui, atminties arba reakcijos problemų bei mažesnį pilkosios medžiagos kiekį daugelyje smegenų dalių“, – atskleidė prof. B. Sahakian atliktas tyrimas. Dr. R. Freak-Poli pažymėjo, kad šis darbas „pateikia tyrimais užfiksuoto smegenų tūrio, susijusio su protine veikla, vertinimo pavyzdį. Tyrimas leidžia suprasti, kaip bendravimo trūkumas gali neigiamai paveikti smegenų struktūrą“, nors pabrėžė, jog smegenų tūrį gali mažinti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, „nesprendžiamas bei užsitęsęs sielvartas yra susijęs su mažesniu smegenų tūriu ir prastesniais protinės veiklos testų rezultatais.“
Kodėl socialinė izoliacija kenkia smegenims?
Profesorė B. Sahakian paaiškino, kad socialinė sąveika yra esminė smegenų vystymuisi: „Socialinė sąveikia yra reikalinga mūsų smegenų vystymuisi, nes ji tobulina mūsų socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, empatiją ir gebėjimą suprasti kitus žmones. Be to, bendravimas su kitais skatina už socialumą atsakingų smegenų sričių veiklą, taip pat suteikia malonumo jausmą.“ Jos teigimu, ankstyvoje vaikystėje įgyti bendravimo įgūdžiai lavina ir kitas pažinimo formas. Ilgainiui, nesant galimybės praktikuoti šių įgūdžių, jie silpnėja, o tai gali neigiamai paveikti visą smegenų veiklą.
Be to, dr. R. Freak-Poli citavo dvi sistemines apžvalgas (viena atlikta 2015 m., o kita 2018 m.), kurios nustatė, kad socialinė izoliacija – ypač mažas socialinis įsitraukimas, retesni kontaktai ir mažesni pažįstamųjų ratai – padidina demencijos riziką net 60 proc.
Smegenų rezervas ir demencijos rizika
Viena iš hipotezių teigia, kad didesnis smegenų tūris užtikrina daugiau nervinių ląstelių, kurios padeda palaikyti protinę veiklą ir apsisaugoti nuo neurologinių sutrikimų. Profesorė B. Sahakian aiškino: „Mūsų išvados rodo, kad izoliacija, kaip socialinis stresą sukeliantis veiksnys, gali sumažinti turimą smegenų rezervą. Tai paspartina smegenų veiklos prastėjimą ir galiausiai padidina demencijos riziką.“
Dr. R. Freak-Poli mano, kad protinių funkcijų pablogėjimą labiau lemia tiesioginis vienatvės poveikis smegenims. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį į galimą dvipusį ryšį: „Atsiradus pirmiesiems smegenų veiklos sutrikimams, žmogui gali būti sunku ar net gėda bendrauti su kitais, kadangi jie dažnai pamiršta ankstesnius pokalbius.“ Toks atsiribojimas gali dar labiau paspartinti protinių funkcijų silpnėjimą ir būklės prastėjimą.
Šis tyrimas pabrėžia socialinio bendravimo svarbą ne tik emocinei gerovei, bet ir ilgalaikei smegenų sveikatai, ypač senatvėje. Aktyvus socialinis gyvenimas gali būti viena iš efektyviausių prevencijos priemonių prieš kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir demencijos riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.