Klimato kaita jau dabar veikia mūsų sveikatą, tačiau naujausias tyrimas atskleidžia dar vieną nerimą keliantį aspektą: ekstremalus karštis gali spartinti biologinį senėjimą. Honkongo universiteto mokslininkai, išanalizavę beveik 25 tūkstančių Taivano gyventojų sveikatos duomenis, nustatė, kad vos dvejus metus gyvenant itin karštame klimate, žmogaus biologinis amžius gali padidėti net iki 12 dienų. Tai reiškia, kad mūsų kūnas sensta greičiau, nei rodytų chronologinis amžius.
„Šis tyrimas patvirtina, kad ilgalaikis karščio poveikis sukelia subtilius, bet ilgalaikius biologinius pokyčius, susijusius su senėjimu“, – teigia tyrimo vadovė, Honkongo universiteto docentė dr. Cui Guo. „Tai leidžia geriau suprasti, kaip klimato kaita ir ekstremalūs orų reiškiniai paveiks visuomenės sveikatą ateityje.“
Kaip nustatytas ryšys tarp karščio ir senėjimo?
Mokslininkai, siekdami atskleisti šį ryšį, kruopščiai lygino tyrimo dalyvių chronologinį amžių, nustatytą pagal gimimo datą, su biologiniu amžiumi, atspindinčiu realią organizmo būklę. Biologinis amžius buvo apskaičiuojamas remiantis įvairiais medicininiais rodikliais, įskaitant kraujo tyrimų rezultatus, kepenų funkciją, uždegimo žymenis ir kitus svarbius kriterijus.
Atlikus išsamią analizę ir atsižvelgus į tokius gyvenimo būdo veiksnius kaip rūkymas, lėtinės ligos ar fizinis aktyvumas, paaiškėjo akivaizdi tendencija: kuo ilgiau žmogus buvo veikiamas karščio bangų, tuo sparčiau didėjo jo biologinis amžius. Konkretūs duomenys atskleidė, kad kiekvienos papildomos keturios karščio bangų dienos vidutiniškai padidindavo organizmo amžių beveik devyniomis dienomis. Tai rodo tiesioginį ir matuojamą karščio poveikį mūsų ląstelių ir organų senėjimo procesams.
Kodėl ekstremalus karštis toks pavojingas?
Ekstremalus karštis yra vienas mirtiniausių gamtos reiškinių. Merilando universiteto profesorius dr. Amiras Sapkota pabrėžia, kad kasmet šilumos bangos nusineša daugiau gyvybių nei bet kurie kiti su oru susiję reiškiniai.
Aukšta temperatūra ne tik kelia diskomfortą, bet ir žymiai padidina inkstų, širdies ir kvėpavimo sistemos ligų riziką, gali sunkinti diabeto bei astmos eigą ir neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Nors Taivane atliktas tyrimas tiesiogiai neįrodo, kad karštis sutrumpina gyvenimo trukmę, tačiau jo gebėjimas spartinti biologinį senėjimą yra pakankamai rimtas signalas. Greitesnis senėjimas didina riziką susirgti įvairiomis su amžiumi susijusiomis ligomis ir, deja, gali prisidėti prie ankstyvos mirties tikimybės.
Kam kyla didžiausia rizika?
Nors karštis kelia grėsmę kiekvienam, yra tam tikrų visuomenės grupių, kurios yra ypač pažeidžiamos. Tai – maži vaikai, senjorai, lauke dirbantys asmenys, nėščiosios ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Tyrimas taip pat išryškino, kad labiau pažeidžiami yra kaimo vietovių gyventojai, asmenys, dirbantys sunkų fizinį darbą, ir tie, kurių gyvenamojoje aplinkoje rečiau naudojami oro kondicionieriai. Šios grupės turėtų būti ypač atidžios ir imtis papildomų apsaugos priemonių karštomis dienomis.
Kaip apsisaugoti nuo karščio ir sulėtinti biologinį laikrodį?
Nepriklausomai nuo kalendoriaus datos ar metų laiko, rūpintis savo sveikata karštomis dienomis yra gyvybiškai svarbu. Specialistai pateikia keletą esminių rekomendacijų, kurios padės apsisaugoti nuo karščio ir jo sukeliamo biologinio senėjimo:
- Gerkite daug skysčių: Vanduo yra būtinas organizmo termoreguliacijai. Venkite saldintų gėrimų, alkoholio ir per didelio kofeino kiekio.
- Venkite karščiausios dienos dalies: Stenkitės nebūti lauke tarp 11 valandos ryto ir 17 valandos vakaro, kai saulė aktyviausia.
- Naudokite vėsinimo priemones: Jei įmanoma, naudokite ventiliatorius ar oro kondicionierius namuose ir darbo vietoje. Vėsus dušas ar vonia taip pat gali padėti.
- Rinkitės tinkamą aprangą: Dėvėkite lengvus, laisvus, šviesių spalvų drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti.
- Planuokite fizinę veiklą: Sportuokite ar užsiimkite aktyvia veikla anksti ryte arba vėlai vakare, kai temperatūra yra žemesnė.
Šie patarimai yra aktualūs ne tik Lietuvoje karštomis dienomis, bet ir tiems, kurie keliauja į šiltesnius kraštus. „Ekstremalus karštis gali būti mirtinas. Deja, tokie reiškiniai taps vis dažnesni ir intensyvesni, todėl visuomenės sveikatos požiūriu tai labai rimtas iššūkis“, – pabrėžia dr. Amiras Sapkota, ragindamas rimtai vertinti šią globalią grėsmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.