Prieš devynerius metus kauniečių Loretai buvo nustatyta klastinga B ląstelių limfoma, kurios židiniai išplito galvos smegenyse. Liga prasidėjo subtiliai – pusiausvyros sutrikimais, o vėliau progresavo iki kalbos sutrikimų, privertusių kreiptis į medikus. Deja, pirminiai tyrimai ligos nerodė. Tik atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, paaiškėjo tikroji diagnozė – limfoma. Medikų išvados buvo nedžiuginančios: operacijos atlikti neįmanoma dėl židinių smegenų kamiene, o gydymą apsunkino galvos smegenų barjeras, neleidžiantis efektyviai pasiekti vėžio ląstelių įprastais vaistais.
Loretos gyvenimas virto nesibaigiančia išbandymų karusele: gydymas, tyrimai, ligos recidyvas, vėl gydymas. Liga atsinaujindavo po intensyvių chemoterapijos kursų, švitinimo ir net kaulų čiulpų kamieninių ląstelių transplantacijos. „Kol laukdavau tyrimų atsakymų, buvau mintyse ne vieną kartą save palaidojusi“, – prisipažino Loreta, patyrusi nuolatinę nežinomybės ir baimės naštą. Viltis pasveikti vis labiau tolo, o atsinaujinantis kraujo vėžys privertė atsisveikinti su mėgstamu darbu.
Nauja viltis: inovatyvus gydymas, pakeitęs likimą
Turėdama kineziterapeutės išsilavinimą, Loreta intensyviai ieškojo naujausių mokslinių straipsnių apie kraujo vėžio gydymo būdus. Šiemet, balandį, ligai atsinaujinus dar kartą, po mėnesį trukusių tyrimų, gegužės pabaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jai buvo pritaikytas inovatyvus CAR-T ląstelių terapijos metodas, iki tol netaikytas nė vienoje Baltijos šalyje.
„Prieš procedūrą gydytojai paaiškino, kad iš mano kraujo paruošė kovinių šunų ir juos išdresavo. Sulašinus genetiškai pakeistas ląsteles pavyksta išžudyti visas vėžio ląsteles“, – įspūdžiais dalijosi Loreta, kuriai šis gydymas atrodė kaip paskutinis šiaudas. Pastaruoju metu moteris nesiskundžia sveikata, o neseniai atliktas magnetinio rezonanso tyrimas patvirtino puikią jos būklę. Loreta įsitikino, kad net ir tokia klastinga liga gali būti sėkmingai valdoma.
CAR-T ląstelių terapija: kaip veikia ateities medicina?
CAR-T ląstelės – tai pažangios terapijos metodas, kurio metu paciento imuninės ląstelės genetiškai modifikuojamos, kad efektyviai kovotų su liga.
Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius paaiškino, kad CAR-T ląstelių terapijai būtinas kruopštus pasiruošimas ir pacientų atranka. Iš paciento kraujo surenkamos imuninės ląstelės, laboratorijoje atskiriamos, išgryninamos, genetiškai modifikuojamos ir dauginamos. Šis procesas trunka apie dvi savaites. Prieš sulašinant CAR-T ląsteles, slopinama paciento imuninė sistema ir skiriama chemoterapija, siekiant išvengti atmetimo reakcijos.Tik baigus šią paruošiamąją stadiją, sulašinamos genetiškai pakeistos ląstelės. Jos pasklinda po organizmą, atpažįsta vėžio ląsteles, aktyvuojasi, dauginasi ir sistemingai naikina piktybines ląsteles. Šis naikinimo procesas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Vėžį sunaikinus, CAR-T ląstelės išlieka gyvybingos ir tęsia savo sargybą: vos tik piktybinės ląstelės vėl atsinaujina, jos kyla į naują ataką. Šis ilgalaikis efektas suteikia didelę viltį pacientams.
Pasaulinė patirtis ir ateities perspektyvos
Profesorius L. Griškevičius pabrėžia, kad CAR-T ląstelių terapija sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Šis gydymo būdas JAV pradėtas taikyti 2017 m., Vakarų Europoje – 2018 m. pabaigoje, o Santaros klinikose – 2022 m. viduryje, tapus vienintele įstaiga Baltijos regione, taikančia šį metodą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad CAR-T terapija duoda teigiamą efektą net ir tais atvejais, kai kraujo vėžys nepasiduoda įprastiniam gydymui. Tai gali būti vienintelė galimybė įveikti ligą, kai jokių alternatyvių gydymo būdų nebėra. „Mūsų tikslas – kad pacientai turėtų gydymo galimybę net ir tuomet, kai įprastai taikomas gydymas nebeveiksmingas“, – teigia profesorius.
Santaros klinikos jau kreipėsi dėl CAR-T ląstelių gydymo kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tikėdamiesi, kad ši inovatyvi terapija taps prieinama platesniam pacientų ratui. Kaunietė Loreta, pasveikusi dėka šio metodo, drąsina kitus neprarasti vilties ir pasinaudoti modernia medicina.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




