Storosios žarnos vėžys yra viena iš klastingiausių ligų, mat ankstyvosios stadijos, kaip taisyklė, neturi jokių simptomų. Vis dėlto, su amžiumi rizika susirgti juo didėja. Siekiant užkirsti kelią šios ligos plitimui ir išgelbėti gyvybes, Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Pagal ją, visi 50–74 metų amžiaus gyventojai turi galimybę išsitirti nemokamai.
Pirmasis žingsnis prevencijos kelyje – kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs slapto kraujavimo testą.
Slapto kraujavimo testas: pirmasis žingsnis prevencijoje
„Šios programos pagrindinis instrumentas yra kraujo, kuris nėra matomas plika akimi, tyrimas, leidžiantis sužinoti, ar kraujas iš storosios žarnos nepatenka į išmatas“, – paaiškina Klaipėdos universiteto ligoninės Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius.
Profesorius pabrėžia, kad teigiamas slapto kraujavimo testo rezultatas dar nereiškia, jog žmogus serga vėžiu. Onkologinė liga nustatoma tik maždaug 2 procentams visų atvejų. Daugeliu kitų atvejų medikai „atranda“ ikivėžinius susirgimus ar kitas ligas, kurios didelio pavojaus nekelia.
Norint išsiaiškinti kraujavimo priežastį, pacientams skiriamas ištyrimas kolonoskopija. Virškinamajame trakte atsiradęs mažytis polipas gali supiktybėti ir taip išsivystyti storosios žarnos vėžys. Kolonoskopijos metu gydytojas gali pastebėti ir bemat pašalinti polipą, taip užkirsdamas kelią ligai.
Ankstyva diagnostika – sėkmingo gydymo pagrindas
„Visame pasaulyje pamažu daugėja storosios žarnos vėžiu sergančių žmonių, net šalyse, kurių virtuvėje dominuoja sveika mityba. Lietuvoje kasmet nustatoma 4–6 procentais daugiau storosios žarnos vėžio atvejų. Tai rodo, kad turime ligą, kuri ateityje bus tik dar aktualesnė. Kitas vertus, jei vėžys nustatomas anksti – pirmos arba antros stadijos – neretai taikomas tik chirurginis gydymas“, – paaiškina N.E.Samalavičius.
Profesorius priduria, kad ankstyva diagnozė leidžia gydyti ligą žymiai efektyviau, o pacientas pasveiksta ir grįžta į visavertį gyvenimą.
„Iš kitos pusės – gydymas žymiai pigesnis visuomenei. Tai reiškia žymiai mažesnę naštą: išlošiame ne tik gyvybės, bet ir finansine prasme“, – prevencinės storosios žarnos vėžio programos privalumus vardijo profesorius. Kai pacientui nustatomas trečios stadijos storosios žarnos vėžys, vien chirurginio gydymo neužtenka, prireikia ir chemoterapijos. Agresyvesnis gydymas didina komplikacijų bei liekamųjų reiškinių riziką. Todėl nepasinaudoti galimybe vėžį nustatyti anksti – lyg paleisti laimės paukštę.
Nebijokite kolonoskopijos: šiuolaikinis tyrimas be skausmo
Medikai pastebi, kad gyventojai aktyviau tikrintis kartais vengia dėl kolonoskopijos tyrimo baimės. Tačiau N.E.Samalavičius nuramina, kad pacientų baimės yra nepagrįstos.
„Lietuvoje neretas žmogus prisimena laikus, kai kolonoskopija buvo atliekama be nuskausminimo. Kartą tai patyrę žmonės kolonoskopijos bijo, nes žino, kokį diskomfortą gali sukelti ši procedūra. Dabar, su labai retomis išimtimis, kolonoskopija atliekama su intravenine nejautra. Toks tyrimas yra visiškai neskausmingas ir nesukelia jokių nemalonių prisiminimų“, – patikina N.E.Samalavičius. Pasak jo, nors medicininė procedūra yra susijusi su komplikacijų pavojumi, prevencinės programos rėmuose atliekamo tyrimo rizika yra maža ir nusveria galimą jo naudą, nustatant ligą.
Kas didina storosios žarnos vėžio riziką?
Profesorius pasakoja, kad storosios žarnos vėžys vis dažniau nustatomas jaunesniems žmonėms, tad diskutuojama, jog prevencinę programą reikėtų jauninti ir kviesti gyventojus pasitikrinti jau nuo 45 metų.
Tačiau amžius – ne vienintelis pavojaus signalas. Didesnę tikimybę susirgti turi tie, kurių kraujo giminaičiams buvo diagnozuota liga. „Jeigu vienam iš tėvų arba broliui, seseriai yra nustatytas storosios žarnos vėžys arba ikivėžinis susirgimas – storosios žarnos polipas – tokiam žmogui reikėtų pagalvoti, ar jam nereikia taikyti specifinių priemonių. Pirmiausia, dėl to reikėtų pasitarti su gydytoju“, – pataria N.E.Samalavičius.
Didesnės rizikos grupėje atsiduria asmenys, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis. Pavyzdžiui, ilga opinio kolito istorija didina pavojų susirgti storosios žarnos vėžiu.
„Reikėtų atsiminti, kad žmonės, kurie mažiau juda, turi viršsvorio, valgo daug raudonos mėsos, maitinasi nesveikai gali dažniau susirgti storosios žarnos vėžiu“, – įspėja profesorius.
Įspėjamieji ženklai: kada kreiptis į gydytoją?
Simptomus paprastai turi tik pažengęs storosios žarnos vėžys. Bet net ir tuomet laikas yra svarbu, tad pas gydytoją patartina apsilankyti vos tik pastebėjus galimus ligos ženklus.
„Žmogus turėtų įsiklausyti į savo žarnyno funkciją, kuri būna susiklosčiusi per ilgus metus. Jei dėl nesuprantamų priežasčių žarnyno funkcija staiga pakinta, derėtų susimąstyti ar tam negali būti kokios organinės priežasties, įskaitant vėžį“, – pataria N.E.Samalavičius.
Dažniausias storosios žarnos vėžio simptomas – kraujo pasirodymas išmatose. Taip pat gali pasireikšti su vidurių užkietėjimu besikaitaliojantis viduriavimas, melagingas noras tuštintis. Tam tikros ligos formos gali sukelti mažakraujystę ir bendrą silpnumą.
„Kalbant apie simptomus, reikėtų negąsdinti žmonių ir pasakyti, kad storosios žarnos vėžys vien tik sau būdingų simptomų neturi. Kitaip tariant, kuo šis vėžys bepasireikštų, ir kitos ligos gali turėti tuos pačius simptomus, tad vien iš jų nustatyti onkologinį susirgimą neįmanoma. Bet simptomai padeda įtarti vėžį“, – pabrėžia profesorius.
Kitos gyvybę gelbstinčios prevencinės programos Lietuvoje
Lietuvoje iš viso vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Todėl dalyvavimas jose pacientams nieko nekainuoja.
Pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų (imtinai) periodiškai tikrinami pas šeimos gydytoją, siekiant nustatyti rizikos veiksnius ir sudaryti individualų prevencijos planą.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 m. amžiaus moterims:
- 25–34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
- 35–59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų.
Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama 50–69 m. vyrams (patenkantiems į rizikos grupę nuo 45 m.) kas 2 arba 5 metus.
Šias prevencines programas finansuoja Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.